Stop kadras #8 „Persepolis“

Šią savaitę vėl animacija. Ogi todėl, kad animacija, tiksliau – gera animacija, yra verta ne ką mažsenio dėmesio negu geras vaidybinis filmas!

Knygos autorė Marjane Satrapi Šaltinis www.pinterest.com

Knygos autorė Marjane Satrapi
Šaltinis www.pinterest.com

Persepolis (išvertus pažodžiui, reiškia „persų miestas“) buvo senovės Persijos sostinė. Taip pat tai 2007 metų Vincento Paronnaudo animacinis filmas, sukurtas remiantis Marjane Satrapi autobiografine novele tokiu pačiu pavadinimu. Filmas sukėlė daug diskusijų ir audringų reakcijų visame pasaulyje. Be abejo, kyla klausimas kodėl? Filme, kaip ir knygoje, vaizduojamas jaunos ir maištingos mergaitės gyvenimas Irano revoliucijos metu. Apie mergaitės karštą būdą byloja ir pirmi kadrai – skanduojanti Marjane ir antrame plane lyg ir nuo išdaigų pavargę, lyg ir susirūpinę jos tėvai ir močiutė.

Kadras iš filmo „Persepolis“ Šaltinis www.ferdyonfilms.com

Kadras iš filmo „Persepolis“
Šaltinis www.ferdyonfilms.com

Filmo aprašyme perskaitę žodį „revoliucija“, kai kurie iš karto paskelbė nuosprendį kino juostai – neįdomu. Šiuo atveju tikrai įdomu. Visų pirma todėl, kad „Persepolyje“ pilna komiškų situacijų, keliančių mažų mažiausiai nuoširdžią šypseną, kad ir ši – vaizduojanti Marjane brendimą ir tai iliustruojantys kadrai bei šmaikštūs komentarai.

Kadras iš filmo „Persepolis“

Kadras iš filmo „Persepolis“

Reklama

Filmas sulaukė daug pastabų ir kritikos iš Irano valdžios. Vyriausybė nusiuntė laišką prancūzų ambasadai Teherane, prašydama uždrausti filmo demonstravimą: „Šiais metais Kanų kino festivalis, neįprastu ir nederamu poelgiu išrinko filmą apie Iraną, kuriame rodomi netikri didingos Irano revoliucijos pasiekimai ir rezultatai“. Nepaisant šių prieštaravimų, Irano kultūros vyriausybė nusileido ir 2008 metų vasarį sutiko demosntruoti filmą Teherane. Aišku, kai kurių scenų cenzūra neleido rodyti ir jos buvo iškirptos.

Kadras iš filmo „Persepolis“ Šaltinis www.agora-hd.com

Kadras iš filmo „Persepolis“
Šaltinis www.agora-hd.com

Įdomu, jog šiame animaciniame filme mažosios Marjane sapnuose kartu vaizduojami Dievas ir Karlas Marxas. Islamo religijoje galioja anikonizmas – draudimas vaizduoti Dievą, t. y. Alachą, bet kokiu pavidalu. Galbūt atsimenate, 2005 metais Danijoje buvo paskelbta dvylikos karikatūrų serija pavadinimu „Mahometo atvaizdas“ (kurioje, be abejo, buvo pavaizduotas Muhametas ir kurio, kaip ir Dievo, vaizduoti negalima), sukėlusi tarptautinius musulmonų organizacijų protestus ir demonstracijas. Taigi nekelia nuostabos faktas, jog 2007 metais filmas buvo išimtas iš Bankoko Tarptautinių filmų festivalio programos. Festivalio direktorius pareiškė: „Irano ambasada pasikvietė mane apie tai padiskutuoti ir mes priėjome vieningos išvados, jog abiems šalims būtų naudingiau, jei filmas nebūtų demonstruojamas“, taip pat pridūrė: „Tai yra geras meninis filmas, bet būtina apsvarstyti visus padarinius, kuriuos jis gali sukelti“.

Nėra prasmės daug diskutuoti ir bandyti įtikinti, kodėl reikia pamatyti šią animaciją. Tiesiog reikia imti ir pažiūrėti. Ir, manau, jog šiuo atveju spragėsiai tik trukdys susitelkti.

Marina Juralevičiūtė

Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų, lėmęs potraukį fotografijai – kai tėvas raudonų lempučių šviesoj parodė, kaip „gimsta“ nuotraukos. Dar vienas vaikystės džiaugsmas – animacija, kurią vėliau pakeitė filmai. KINFO apjungia šiuos du mano pomėgius :)

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*