fbpx
Topai

Top 7. Filmai apie boksininkus

Kadras iš filmo „Įsiutęs bulius“ Šaltinis – scifighting.com
Kadras iš filmo „Įsiutęs bulius“
Šaltinis – scifighting.com

Net jeigu niekada nebuvome išėję į ringą ar apskritai užsidėję bokso pirštinių, mums bet kokiu atveju lengva asocijuoti save su pagrindiniais filmų herojais. Juk kiekvienas yra patyręs tiek pakilimų, tiek nuosmukių, tiek triumfo akimirkų ar skaudžių pralaimėjimų bei galbūt dar tikisi revanšo. Ko gero, todėl filmai apie bokso pasaulio užkulisius domina tiek pradedančius, tiek jau pripažintus kino kūrėjus. Nuo Busterio Keatono iki Alfredo Hitchcocko, nuo Roberto Wise‘o ir Marko Robsono iki Clinto Eastwoodo ir Rono Howardo, nuo Johno G. Avildseno ir Martino Scorsese iki Davido O. Russello ir Ryano Cooglerio.

  1. „Įsiutęs bulius“ (Raging Bull), 1980 m., rež. Martin Scorsese

Tai, kas padeda ringe, trukdo kasdieniniame gyvenime. „Įsiutusiu buliumi“ dėl savo nekontroliuojamo charakterio pravardžiuojamas italų kilmės kultinis amerikiečių boksininkas Jake‘as LaMotta atstumia nuo savęs net pačius artimiausius žmones. Jo žiaurumą tenka kęsti broliui, žmonai, treneriui ir visiems kitiems, kas su juo susiduria ringe ar už jo ribų. Geniali Roberto De Niro vaidyba priverčia patikėti, kad prieš žiūrovų akis tikrasis „bulius iš Bronkso“.

  1. „Rokis“ (Rocky), 1976 m., rež. John G. Avildsen

Juoda odinė striukė, stilinga kepurė, pilkas sportinis kostiumas, garsieji laiptai prie Filadelfijos meno muziejaus, treniruotės grojant legendinei Billo Conti „Gonna Fly Now“. Kai Sylvesteris Stallone rašė „Rokio“ scenarijų, vargu, ar jis galėjo prognozuoti, kad šis personažas ne tik akimirksniu taps kultiniu, bet ir išaugs į vieną sėkmingiausių visų laikų franšizių.

  1. „Patinku kažkam viršuje“ (Somebody Up There Likes Me), 1956 m., rež. Robert Wise

Taip pat Rokis. Tik ne Balboa, o Graziano. Paulo Newmano herojaus charakterio nepalaužė nei smurtaujantis tėvas, nei kalėjimas, nei katorga, nei kariuomenė. Bebaimis maištininkas priprato ginti savo nuomonę kumščiais nuo pat vaikystės, tačiau jam prireikė kiek daugiau laiko, kad suprastų, kur nukreipti viduje susikaupusį pyktį. Rokio Graziano transformacija iš nusikaltėlio į čempioną pavergė žiūrovų širdis ir neabejotinai įkvėpė ne vieną režisierių kurti savo juostas panašia tematika.

Ko gero, būtent „Patinku kažkam viršuje“ sėkmė lėmė, kad dažnai pamirštamas ankstesnis Roberto Wise‘o filmas „Susitarimas“ (The Set-Up, 1949) apie senstantį boksininką, kurį vaidina Robertas Ryanas. Aktorius anksčiau užsiiminėjo boksu, kas leido užtikrinti neįtikėtiną kovų scenų realistiškumą.

  1. „Čempionas“ (Champion), 1949 m., rež. Mark Robson

Neretai boksininkų karjeros prasideda nuo atsitiktinumo. Būtent tokia istorija pasakojama Marko Robsono „Čempione“ su Kirku Douglasu pagrindiniame vaidmenyje. Nesėkmingai bandęs įsidarbinti restorane Midžas sudaužo šešias alaus dėžes ir sulaukia netikėto pasiūlymo ne tik išsisukti nuo skolos, bet dar ir užsidirbti 35 dolerius. Tam jis teturi išsilaikyti ringe keturis raundus. Net ir įvykdęs šią užduotį Midžas nesieja savo gyvenimo su boksu, bet aplinkybės priverčia grįžti į ringą. Ambicingam jaunuoliui teks susidurti su sutartomis kovomis, didelėmis pinigų sumomis, išdavystėmis bei išmokti siekti pergalių bet kokia kaina.

Po septynerių metų Markas Robsonas dar kartą pakvies žiūrovus pažvelgti į bokso pasaulio užkulisius. Tik jeigu „Čempionas“ gilinasi į vieno žmogaus dramą, „Tuo sunkiau jie krenta“ (The Harder They Fall, 1956) stengiasi aprėpti visą su šia sporto šaka susijusią korupciją, manipuliacijas, negailestingumą bei labiausiai įsimena dėl paskutinio vaidmens Humphrey Bogarto karjeroje.

  1. „Merginų kovos“ (Girlfight), 2000 m., rež. Karyn Kusama

Nepaisant to, kad šis filmas mažiau žinomas negu po ketverių metų pasirodžiusi panašaus siužeto garsioji Clinto Eastwoodo juosta „Mergina verta milijono“ (Million Dollar Baby, 2004), jis neabejotinai vertas žiūrovų dėmesio. Debiutinis amerikiečių režisierės Karyn Kusama filmas 2000 metais iš Sandanso kino festivalio išsivežė net du apdovanojimus – už geriausią metų filmą ir režisūrą. Juosta taip pat buvo pristatyta Kanuose, kur pelnė palankius kritikų vertinimus bei jaunimo žiuri prizą. „Merginų kovos“ išsiskiria jaunatviška energija, dinamiška režisūra bei įtikinančia Michelle Rodriguez vaidyba.

  1. „Kovotojas“ (The Fighter), 2010 m., rež. David O. Russell

Airių kilmės amerikiečių boksininko Micky Wardo, kitaip „Airio“, karjerai visą laiką trukdė – tai motina, tai į narkotikus įklimpęs brolis. Istorija paremta tikrais įvykiais, fizinė aktoriaus transformacija, siekiant labiau susitapatinti su savo personažu, dviejų brolių tarpusavio santykiai, nenumaldomas savo svajonės siekis, „tamsiojo arkliuko“ faktorius… Davidas O. Russellas savo juostoje ne tik surinko geriausius kituose filmuose apie boksininkus matytus siužeto elementus, bet ir nukreipė dėmesį nuo pagrindinio herojaus į jo aplinką, nubrėždamas nematomą paralelę tarp šeimos bei kovos ringo, tarsi svarstydamas, kur kartais pavojingiau atsidurti.

  1. „Džentelmenas Džimas“ (Gentleman Jim), 1942 m., rež. Raoul Walsh

„Kad taptum čempionu – kovok dar vieną raundą“, – taip kalbėjo po 21 raundo savo priešininką Johną L. Sullivaną parklupdęs Jamesas J. Corbettas, tapęs pirmuoju bokso su pirštinėmis pasaulio čempionu. Įdomu, kad šis sportininkas įvedė daug naujovių į bokso treniruočių metodiką. Būtent jis sugalvojo treniruotėse naudoti vadinamą bokso kriaušę, pratimus su šokdyne bei pasitekti kitas sporto šakas, pavyzdžiui, lengvąją atletiką ir plaukimą tam, kad boksininkas galėtų pasiekti geriausią formą. Corbettą vaidinančiam Errolui Flynnui puikiai pavyko atskleisti savimi pasitikinčio bei arogantiško sportininko, svajojančio apie aukštuomenės pripažinimą, bet taip ir likusio pašaliečiu, charakterį.

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.