Top 7. Filmai apie Kalėdas II

Kadras iš filmo „Fani ir Aleksandras“ Šaltinis – sensesofcinema.com

Kadras iš filmo „Fani ir Aleksandras“
Šaltinis – sensesofcinema.com

Jau pernai siūlėme Jums kalėdinių filmų sąrašą: pradedant daugybę metų sugebančiu vienodai jaudinti skirtingas žiūrovų kartas „Tuo nuostabiu gyvenimu“ (It‘s a Wonderful Life, 1946), baigiant ilgai kvatotis priverčiančiomis „Kalėdomis Konektikute“ (Christmas in Connecticut, 1945). Artėjant žiemos šventėms, norisi pažiūrėti juos dar kartą, net jeigu mintinai sugebėtum nupasakoti kiekvieną sceną. Juk šių juostų peržiūra pats geriausias būdas užsikrėsti optimizmu visiems artėjantiems metams, bet šį kartą paruošėme Jums naują sąrašą.

  1. „Fani ir Aleksandras“ (Fanny and Alexander), 1982 m., rež. Ingmar Bergman

Ingmarui Bergmanui pavyko pavaizduoti neabejotinai gražiausias Kalėdas kino istorijoje. Ryškūs, barokiniai interjerai, didžiulė šeimyna, moterys ilgomis suknelėmis, kalėdinis spektaklis su angelais, papuoštos eglutės, kalnai dovanų, nuo vaišių lūžtantys stalai bei viską gaubianti šiluma, viltis ir meilė. Nepaisant to, kad šioje, iš penkių dalių, prologo ir epilogo, sudarytoje bei vaikų akimis papasakotoje, Ekdahlių šeimos istorijoje galima pamatyti žiaurumą ir mirtį, būtent pirmoji dalis „Kalėdos Ekdahlių šeimoje“ sukuria nepakartojamą šventinę nuotaiką, prilygstančią stebuklo laukimui.

  1. „Stebuklas 34-joje gatvėje“ (Miracle on 34th Street), 1947 m., rež. George Seaton

Ko gero, nebūtų klaidinga teigti, kad būtent George‘as Seatonas kanonizavo Kalėdų senelio įvaizdį kino filmuose. Be galo charizmatiškas Kalėdų senelis nusprendžia patikrinti, ar žmonija dar pajėgi tikėti stebuklais ir įsidarbina, šventiniams išpardavimams besiruošiančiame, prekybos centre, tačiau jau greitai jam tenka įrodinėti savo tapatybę teismo salėje. „Stebuklas 34-joje gatvėje“ ištirpdys net didžiausių cinikų širdis net jeigu, vieno šio filmo herojaus žodžiais tariant, tikėti – reiškia elgtis priešingai sveikam protui.

Reklama
  1. „Mano naktis su Mod“ (Ma nuit chez Maud / My Night at Maud’s), 1969 m., rež. Eric Rohmer

Skirtingai nuo didžiosios dalies kitų kalėdinių filmų, jokių įvykstančių stebuklų šioje juostoje neišvysite. Trečiame „Moralinių pasakų“ (1962–1972) ciklo filme, kurį iš viso sudaro šešios juostos, pagrindiniai herojai susipažįsta prieš pat Kalėdas, kai už lango siaučia pūga. Kaip ir visada Rohmero filmuose, jie susitinka, išsiskiria, kalbasi, dalinasi savo gyvenimo filosofija, prisimena praeitį bei ieško kompromisų. Įsimintini dialogai apie religiją, tikėjimą, santuoką, Blaise‘o Pascalio filosofiją, meilę ir ištikimybę ne tik įtraukia žiūrovą, bet ir paverčią jį patį pokalbio dalyviu. Į Mod svetainę persikėlęs žiūrovas priverstas ieškoti atsakymų į keblius klausimus, polemizuoti ar sutikti su kai kuriomis įžvalgomis, kas leidžia geriau suprasti jų charakterius.

  1. „Metropolitan“, 1990 m., rež. Whit Stillman

Manhatanas. Kalėdų atostogos. Netolima praeitis – tikslesnės laiko nuorodos režisierius specialiai nepateikia. Tomas atsitiktinai įsėda į svetimą taksi ir visiškai netikėtai pakliūna į Aukštutiniame Vestsaide vykstantį „auksinio jaunimo“ vakarėlį. Tiesa, šio termino jie kratosi ir norėtų, kad juos vadintų rafinuota miesto buržuazija, net yra sugalvoję tam specialų terminą U.H.B. (pranc. Urban Haute Bourgeoisie). Skeptiškai nusiteikęs Tomas patenka į visiškai kitokį pasaulį ir gana greitai tampa neatsiejama jo dalimi. Jų kasdienybė – svajingi svingo garsai, ča ča ča žingsneliai, bridžo vakarai su imbieriniu eliu, „Plaza“ viešbučio šviesos bei specialus už kalėdinį pokylį atsakingas komitetas. Nostalgiški, ciniški ir kartu paradoksaliai sentimentalūs pokalbiai apie politiką, filosofiją, meną, socialines problemas bei diskusijos egzistenciniais klausimais. Entuziazmas su kuriuo jie aptarinėja tiek „Karą ir taiką“, tiek Jane Austen romanus, stebina ir kartu žavi. „Gyvenimas yra melodrama, jeigu pažiūrėtum atidžiau“, – sako viena iš U.H.B. atstovių ir jai nesinori prieštarauti.

  1. „Parduotuvė už kampo“ (The Shop Around the Corner), 1940 m., rež. Ernst Lubitsch

Paprastumas, elegancija, šmaikštūs dialogai bei vos juntama ironija suformavo savitą Ernsto Lubitscho stilių, kuris vėliau netgi buvo pavadintas „Ernsto Lubitscho prisilietimu“. Net ir linksmiausiuose jo filmuose galima pastebėti šiek tiek liūdesio. Ne išimtis ir „Parduotuvė už kampo“, kurio klasikinį romantinį siužetą apie santykių transformaciją nuo meilės iki neapykantos praėjus beveik 60-iai metų pasiskolino Nora Ephron, sukūrusi „Jums žinutė“ (You’ve Got Mail, 1998). Nors Klara ir išvadina Alfredą netikusiu klerku, turinčiu rankinę vietoj širdies, lagaminą vietoj sielos ir neveikiantį žiebtuvėlį vietoj intelekto, o siaubingų muzikinių dėžučių, į kurias galima sudėti cigaretes, iš pradžių niekas neperka, galima neabejoti, kad artėjantis kalėdinis šurmulys atneš į „Parduotuvę už kampo“ ne vieną stebuklą. Kaip ir ši Ernsto Lubitscho istorija apie žmonių viltis, siekius, baimes bei kylančius nesusipratimus – į žiūrovų namus.

  1. „Kalėdų pasaka“ (Un conte de Noël / A Christmas Tale), 2008 m., rež. Arnaud Desplechin

Arnaud Desplechinas į savo „Kalėdų pasaką“ sukvietė visą prancūzų aktorių žvaigždyną: nuo Catherine Deneuve, Anne Consigny, Emmanuelle Devos, Chiara Mastroianni ir Françoise Bertin iki Mathieu Amalrico, Melvilo Poupaud bei Hippolyte‘o Girardot. Šeimyniniai susibūrimai neretai baigiasi vos nuo vienos žiežirbos įsiplėskusiais ginčais. Šis kartas ne išimtis. Susirinkusi kartu švęsti Kalėdas, didžiulė šeimyna priversta į dienos šviesą ištraukti, atrodytų, seniai užmirštas paslaptis, intrigas bei skeletus spintoje, o beveik kiekvienas vaikas turi nemalonią staigmeną jų motinai. „Kalėdų pasaka“ įsimena dėl gausybės tiesioginių ir netiesioginių nuorodų į Holivudo klasiką, šešėlių teatro bei paralelinio montažo.

  1. „Mano dėdė Antuanas“ (Mon oncle Antoine / My Uncle Antoine), 1971 m., rež. Claude Jutra

Claude‘ui Jutra puikiai pavyko perteikti pasiruošimo Kalėdoms mažame miestelyje ypatumus. Nuo eglutės puošimo, prakartėlių kūrimo bei vainikų kabinimo iki mėtymosi sniego gniūžtėmis bei visus gyventojus apėmusios pirkimo karštligės. Antuano dėdė, kurio parduotuvėje jis dirba, nelyginant vietinis Kalėdų senelis, nors ir už pinigus, bet pildantys gyventojų norus. Jų džiaugsmas, belaukiant vitrinos atidengimo prilygsta stebuklo laukimui. Tiesa, savininkas stengiasi patenkinti ne tik poreikį dovanų pirkimui. Čia galima įsigyti tiek nuotakos nuometą, tiek karstą, tiek kitoms progoms būtinus atributus. Tik nieko neįmanoma įsigyti slaptai, nes parduotuvė – vieta, kurioje gandai sklinda greičiausiai. Pirkiniai daug atskleidžia apie miestelėnų planus, tad nuslėpti neįmanoma praktiškai nieko.

Alisa Žarkova

Alisa Žarkova

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“
Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.
Alisa Žarkova

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*