Top 7. Filmai apie ortodoksų tikėjimą

Kadras iš filmo „Už kalvų“  Šaltinis - soundonsight.org

Kadras iš filmo „Už kalvų“
Šaltinis – soundonsight.org

Už įdomų pasiūlymą šios savaitės topui dėkojame skaitytojai Laurai! Atrinkti septyni filmai apie ortodoksų tikėjimą, įskaitant ir ortodoksinį judaizmą (kad niekas nebūtų diskriminuojamas). Įdomaus ir akiratį praplečiančio žiūrėjimo.

1. „Sala“ (Ostrov; The Island), 2006 m., rež. Pavel Lungin

Šis filmas susilaukia liaupsių ne tik iš paprastų žiūrovų bei kino kritikų, bet ir iš Ortodoksų bažnyčių dvasininkų. Didžiojo Tėvynės karo metu pagrindinis herojus padaro didžiulę nuodėmę, kad išgelbėtų savo gyvybę. Vėliau jis įsikuria saloje esančiame vienuolyne, atgailauja, meldžiasi ir, svarbiausia, pradeda auklėti prarandančius tikėjimą žmones. Tai labai stiprus ir paveikus filmas, sklidinas ne visiems žinomo tikėjimo, pasiaukojimo ir atsidavimo.

2. „Už kalvų“ (Beyond the Hills), 2012 m., rež. Cristian Mungiu

Visi sako, kad vyrų draugystė – tvirčiausia ir atspariausia įvairioms apkalboms, melagystėms, išdavystėms. Tačiau moterų draugystė – visiškai kitokia. Čia sunku atskirti meilę, obsesiją ir prisirišimą. O tarp visų šių dalykų kažkur slypi Dievas.

Reklama

3. „Solomon & Gaenor“, 1999 m., rež. Paul Morrison

Šiame filme mažiau nagrinėjamas tikėjimas ir papročiai. Dėmesys skiriamas dviejų žmonių meilei, kuriai trukdo… tikėjimas ir skirtingos bendruomenės. Tačiau, ar tai tiesa? Bet ar tai nėra lengviausias būdas dideles problemas pridengti karštu tikėjimu? O gal tai ir yra viena ir pati didžiausia problema? Tai labai jautrus filmas ne tik apie meilę, bet ir apie istoriją, moters padėtį visuomenėje, pasiaukojimą ir paklusimą.

4. „And Thou Shalt Love“, 2007 m., rež. Chaim Elbaum

Tai filmas apie pasirinkimą tarp meilės ir Dievo. Kai tavo meilės negalima įsprausti į religines normas, o tu esi tikintis – sunku įsivaizduoti, ką toks žmogus gali patirti ir kiek gali ištverti. Long story short – ką reiškia būti ortodoksu žydu ir gėjumi.

5. „Laikraščiai ir gėlės“ (Newspapers and Flowers), 2011 m., rež. Michal Ben Shachar

Siūlome žiūrėti labai rimtus, sukrečiančius filmus, tačiau į religinę bendruomenę galime pažiūrėti ir su gera humoro doze. Na, bent jau taip mano režisierius Michal Ben Shacharis. Šioje romantinėje komedijoje jis bando parodyti, kad už religinių klišių ir iš anksto užklijuotų etikečių yra paprastas žmogus, toks kaip aš ar tu.

6. „Fill the Void“, 2012 m., rež. Rama Burshtein

Viena iš dažniausiai sutinkamų temų filmuose apie ortodoksų žydų tikėjimą – vedybos. Šio filmo pagrindinė siužeto linija: jauna mergina sutuokiama su vyresniu našliu. Juostoje paliečiamos moters teisių, tikėjimo, meilės, santuokos, kančios ir neteisybės temos.
Taip pat siūlome pasižiūrėti ir kitą filmą šia tema – „Arranged“ (2007). P. S. Režisierė – pirmoji ortodoksė žydė, kuri sukūrė masėms skirtą filmą.

7. „Kino fanatikas“ (Film Fanatic), 2006 m., rež. Shlomo Hazan

Gražiai baigsime tokios tematikos filmų sąrašą. Žmonės mėgsta viską dalinti į priešybes: juoda – balta, gražu – negražu, normalu – fanatiška. Pastaroji skirtis dažna ir religijoje. Juk girdime: „Religiniai fanatikai padarė tą ir aną…“ Šioje dokumentinėje juostoje ortodoksų tikėjimo fanatikai draudžia žiūrėti populiarius filmus ar televiziją, tad Yehuda Grovaisis pradeda pats kurti filmus, kuriuos galėtų rodyti savo bendruomenės nariams. Taip jis atranda savo fanatišką meilę kinui.

Dėkojame „KINFO“ Top 7 skaitytojai Laurai už pasiūlytą tikrai įdomią temą. Taip pat, jei nepakanka šio sąrašo, daugiau įvairesnių filmų galite rasti čia.

Kaip visada, lauksime Jūsų topų pasiūlymų adresu agne@kinfo.lt

Agnė Raščiūtė

Agnė Raščiūtė

Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.
Agnė Raščiūtė

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*