Top 7. Šv. Kalėdos

Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“ Šaltinis - dulwichonview.org.uk

Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“
Šaltinis – dulwichonview.org.uk

Hou Hou Hou! (Šiek tiek primena vieną anglišką žodį, ne?) Kad ir kaip būtų keista, Šv. Kalėdų dieną „KINFO“ topas – apie Šv. Kalėdas. Perspėjimas! Šie septyni filmai nėra geriausių per visus laikus sukurtų kalėdinių filmų atspindys. Nerasite čia ir „Tegyvuoja meilė“ (Love Actually), „Kalėdų giesmės“ (Christmas Carol) ar „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ (How the Grinch Stole Christmas). Pasistengėme atrinkti tokius filmus, kuriuos galėtumėte žiūrėti Šv. Kalėdų rytą, vėliau – nelabai blaivų vakarą ir visą kitą antrą Šv. Kalėdų dieną. Juk visų mamos ir močiutės pasistengs, kad iš lovų anksti neišliptume.

1. „Tas nuostabus gyvenimas“ (It‘s a Wonderful Life), 1946 m., rež. Frank Capra

Nors ir žadėta, kad nebus klasikinių Kalėdinių filmų, tačiau šis – būtinas pamatyti. Galite žiūrėti ir ne Kalėdų dieną. Galite žiūrėti bet kada. Paprasta istorija apie daugeliui dažnai iškylantį klausimą – kas būtų jei manęs nebūtų?

2. „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ (Tinker, Toiler, Soldier, Spy), 2011 m., rež. Tomas Alfredson

Tai nėra filmas apie Kalėdų džiaugsmą, stebuklus, meilę, sniegą, eglutės puošimą. Tai sumanus, intriguojantis filmas, kuriame Kalėdos – tik fonas. Bet, jei visur karaliautų ši šventė, būtų nuobodu. Tabako kvapo prisigėrę rūbai, įtariamieji, apgirtusios moterys su jų figūras pabrėžiančiomis suknelėmis. Svajonių Kalėdos!

3. „Juodosios Kalėdos“ (Black Christmas), 1974 m., rež. Bob Clark

Cha! Spėju negalvojote, kad gali būti sukurtas kalėdinis „slasher“ filmas? Taip, sukurtas ir toks – vienintelis. Studenčių draugija švenčia Kalėdas, o serijiniam žudikui – tai puiki proga išlaisvinti savo vidinį gyvulį. Žiūrėdami nepamirškite dubens su mandarinais!

4. „Čarlio Brauno Kalėdos“ (A Charlie Brown Christmas), 1965 m., rež. Bill Melendez

Nepamirškime, kad Kalėdos – tai šeimos šventė. Todėl būtinai vieną iš topo filmų, būtent šį, skiriame šeimai, o ypač tėveliams, kurie nori „šventę švęsti“ ir vaiką užhipnotizuoti vaizdais iš televizoriaus ekrano. Na, suprantant, kad ramiai pabūtų. Kodėl būtent šis filmas? Daugelis tėvams skirtų pokalbių svetainių šį filmą įvardino pirmuoju, kurį vaikui ne tik galima, bet ir privalu parodyti. Juostoje pabrėžiama Kalėdų šventės dvasia, koncentruojamasi ne į dovanų gavimą, o į kitas, kartais pamirštamas vertybes. Plius – labai labai graži muzika.

Reklama

5. „The Hudsucker Proxy“, 1994 m., rež. Joel Coen, Ethan Coen

Broliai Coenai. Skanus Kalėdinis pudingas ar karštas vynas. Juostoje juokiamasi iš perdėto šventiškumo, kvailumo. Na, suprantate, visi Coeniški elementai.

6. „Linksmų Kalėdų“ (Joyeux Noël), 2005 m., rež. Christian Carion

Tikriausiai iš šio filmo „Sainsbury“ kompanija pasisėmė įkvėpimo savo naujai šventinei reklamai. Jame rodomas Pirmasis pasaulinis karas, tačiau į veidą Jums niekas netaškys kraujų, neverks sūnų netekusios moterys. Ne. Čia esate kviečiami susipažinti su kariaujančiais žmonėmis. Taip, žmonėmis, o ne prisukamais kareivėliais. Viskas prasideda Kūčių vakarą, kuomet prancūzai, vokiečiai ir škotai susibičiuliauja – skamba kaip įdomaus anekdoto pradžia.

7. „Kalėdos Konektikute“ (Christmas in Connecticut), 1945 m., rež. Peter Godfrey

Daugelis bent kelias sekundes, minutes ar valandas per šį šventinį laikotarpį tikrai pasijusime liūdnai. Kas nors neatrašys į Jūsų išsiųstą sveikinimą, kažko nepasieks dovana, jausitės persivalgę ir nepatrauklūs, ar tiesiog… bus liūdna. Čiupkite šį filmą – tikrai bent kartą nusijuoksite, o vėliau – dar, dar ir dar kartą…

Gražių švenčių!

Agnė Raščiūtė

Agnė Raščiūtė

Mėgstu kiną, nes jis man padeda bent akimirkai susikoncentruoti, išnykti iš tikra-netikra pasaulio ir padeda atrasti atsakymus į mano klausimus. O KINFO – erdvė, kurioje galiu dalintis tais atsakymais, kuriuos randu kine. Taip pat čia galiu ir bandau tobulėti ne tik kaip „man patiko – nepatiko“ pliurpėja, bet kaip argumentais ir įmantriomis frazėmis apsikausčiusi kino kritikė. Alfredas Hitchcockas yra pasakęs, kad filmo ilgis visuomet turi būti tiesiogiai proporcingas šlapimo pūslės ištvermei, o mano tikslas – rašyti tekstus taip, kad net ir labai norintys sisioti, neišbėgtų į tualetą tol, kol nepabaigtų skaityti mano teksto.
Agnė Raščiūtė

Vienas komentaras

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*