fbpx
Festivaliai, Reportažai, Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis

Trumpų filmų šventė Vilniuje – baigta

„Vilniaus kino šortai“ 2013, Aurimo Šrubėno nuotrauka
„Vilniaus kino šortai“ 2013,
Aurimo Šrubėno nuotrauka

Sekmadienio vakarą sostinės kino centre „Forum Cinemas Vingis“ vyko didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio trumpametražių filmų festivalio „Vilniaus kino šortai“ uždarymas. Beveik du tūkstančiai kino kūrėjų tikėjosi patekti į tarptautinio trumpų filmų festivalio „Vilniaus kino šortai“ programą, tačiau aštuntąjį kartą vykusio festivalio konkursinėse programose buvo atrinkta ir parodyta tik šešiasdešimt devyni filmai iš trisdešimt vienos šalies ir penkių žemynų.

Uždarymo vakarą buvo apdovanoti geriausieji. Geriausiu vaidybiniu filmu buvo išrinkta „Betono maišyklė“ (The Cement Mixer). Specialų žiuri prizą vaidybinių filmų kategorijoje gavo festivalio atidarymo juosta „Sveiki atvykę ir… užuojauta jums“ (Welcome and… our Condolences). Geriausia dokumentine juosta pripažintas „Likimo valioje“ (Adrift). Specialusis žiuri prizas dokumentinių filmų kategorijoje atiteko filmui „Aldona“. Kaip geriausia animacija buvo pripažintas filmas „Kunigai“ (Priests). Specialusis žiuri prizas animacinių filmų kategorijoje atiteko filmams „Moterų laiškai“ (Wommen’s Letters) ir „Kai sustojama“ (When One Stops).

Uždarymo kulminacija tapo filmas „Kunigai“. Plojimų ir gerų atsiliepimų susilaukusioje animacijoje vaizduojama auganti ir tvirtėjanti dviejų šiek tiek homofobiškų kunigų draugystė.

„Kvieskit gimines, draugus, nes iškeliaujam į kitus miestus“, – ragino festivalio organizatorės Rimantė Daugėlaitė ir Marija Razgutė. Palikdama Vilnių, programa toliau keliauja į Šiaulius, Ukmergę, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Nidą, kur spalio 17-20 dienomis toliau džiugins žiūrovus trumpomis istorijomis.

Komentarai
Viena didesnių gyvenimo meilių atitenka kinui ir muzikai. Kaip muzika, taip ir kinas mane pasiglemžia, o tada traukia gilyn į begalines grožybes. Jei tik galėčiau - gyvenčiau kino salėse! Nešdintis bent trumpam iš savo realybės ir mėgautis kino teikiama realybe - vienas didesnių gyvenimo malonumų. Ši malonumą puikiai apibūdina Bergmanas: "Filmas kaip sapnas, filmas kaip muzika. Joks kitas menas neprasiskverbia į sąmonę taip, kaip kinas, iki pat mūsų jausmų, giliai į tamsius sielos kambarius". Jaustis dar arčiau kino ir suprasti kino kalbą geriau man leidžia entuziastinga kino mylėtojų šeima KINFO. Tai mano šiųmetis atradimas, kuriuo džiaugiuosi, ir tikiu, kad tas džiaugsmas tik stiprės, o mūsų tobulėjimas taps beribiu!