V. Matijošaitis po „Pelėdų kalno“ premjeros: „Nedaug filmų įtraukia nuo pirmos sekundės ir spaudžia ašarą“

„Pelėdų kalno“ aktoriai po premjeros Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
ADVERUM archyvas

Pirmadienio vakarą kviestinė publika rinkosi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – čia įvyko iškilmingas režisieriaus Audriaus Juzėno kino filmo „Pelėdų kalnas“ išankstinis padėkos vakaras – premjera.

Raudonu kilimu žengė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su žmona Irena, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Lietuvos šou pasaulį drebinanti Ballų šeima, Paulius Jankūnas, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Mindaugas Balčiūnas, Indra ir Algirdas Ramanauskai – tai tik maža dalis svečių, kurie pirmadienio vakarą pirmieji galėjo įvertinti šią kūrėjų Lietuvai dedikuotą kino juostą.

Ne tik lietuviškam kinui, tačiau ir Lietuvos istorijai, patriotiškumo skatinimui neabejingi garsūs žmonės gerai nusiteikę žengė raudonu kilimu, su gera nuotaika išėjo ir iš teatro salės. Paklausti, kaip vertina laukiamiausią šių metų filmą – A. Juzėno holivudinio stiliaus šedevrą ir jam suteiktą N-16 amžiaus cenzą, žinomi žmonės dalijosi mintimis.

„Tik išėjus iš salės net sunku kalbėti. Kad ši kino juosta bus gera, žinojau nuo pat pradžių. Pasitikiu prodiuseriu Norbertu. Bet šis filmas tikrai kitoks – turime nedaug lietuviškų filmų, kurie nuo pat pirmos sekundės įtraukia ir spaudžia ašarą. Jeigu publika plojo atsistojusi, manau, tai yra didžiausias įvertinimas. O kalbant apie filmui suteiktą amžiaus cenzą, manau, kad jis čia nebuvo reikalingas – visos scenos iš tikro gyvenimo, vaikai daugiau gali pamatyti ir namie“, – po filmo įspūdžiais dalijosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Legendinei sportinių šokių trenerei Jūratei Norvaišienei įspūdį paliko filmo techninė pusė. „Visas filmas buvo pakankamai įtemptas, geras montažas. Nebuvo tokių vietų, kad sakyčiau – nuobodu, noriu, kad greičiau baigtųsi. Man asmeniškai ši tema labai skaudi, nes viskas yra išgyventa mano pačios. Mano tėtis buvo mokytojas ir mokyklos direktorius, todėl buvo vienas iš kandidatų išvežti. Tie sunkvežimiai, kurie važiuoja naktį išvežti žmonių, – man akyse stovi ir dabar visa tai vėl prisiminė. Sunku visa tai. Ši tema yra labai skaudi mūsų tautai ir, neduok Dieve, tai kada nors pasikartotų“, – susijaudinusi kalbėjo legendinė šokių trenerė.

Reklama

J. Norvaišienė atvira – ją šiek tiek suglumino šiek tiek per ilgos sekso scenos. „Iš tikrųjų ne tokios buvome mergaitės, kaip rodoma filme. Tuo laiku mes buvome daug kuklesnės“, – prisiminimais dalijasi J. Norvaišienė. Paklausta, ką mano apie filmui suteiktą amžiaus cenzą, Jūratė atvira – pasak jos, dabartinis jaunimas gali ir nuo 12 metų žiūrėti filmą: „Jie apie seksą jau viską seniai žino – nenustebinsi.“

„Pelėdų kalnas“, remiamas Lietuvos kino centro, šalies kino teatruose bus rodomas nuo vasario 16 d. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.

Bene laukiamiausias šių metų filmas nukelia į 1947–1953 metų Lietuvą, kai Antrojo pasaulinio karo chaosą ištvėrusi jaunoji karta, dabartiniai mūsų seneliai ar tėvai, turėjo rinktis tarp emigracijos, traukimosi į mišką ir prisitaikymo tuometinėje okupuotoje šalyje.

Tai pasakojimas apie pasiaukojantį partizaninį žygį į Vakarus tam, kad būtų nunešta žinia laisvam pasauliui ir JAV kongresui apie Baltijos šalių nepriklausomybės siekį bei Kremliaus nusikaltimus. Kartu tai pasakojimas apie tuos, kurie maištavo tyliai, be ginklo, vildamiesi laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, treti – savo sudaužytų likimų fone pasidavė.

Kad ir kokį kelią pasirinko kiekvienas iš filmo herojų, laisvės troškimo negalėjo numalšinti niekas: „Laisvė – čia, širdyje. Ji – ne iliuzija. Galima ją sunaikinti tik išplėšus širdį“, – skamba partizanų vado Kovo žodžiai filme, tačiau net ir išplėšus širdį – laisvės troškimas niekur nedingsta.

                     

Alisa Žarkova

Alisa Žarkova

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“
Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.
Alisa Žarkova

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*