Eglės Burbaitės nuotrauka
Visa Neringa – nuo Smiltynės molo iki Nidos kopų – šiomis dienomis virto didžiule filmavimo aikštele. Dešimt filmavimo komandų juda po šį nuostabų Lietuvos lopinėlį fiksuodamos žmones, vietas, istorijas ir nuotaikas – kurdamos dokumentinius ar eksperimentinius trumpametražius filmus. Jas gali pamatyti pačiose įvairiausiose vietose: ant molų, miestų gatvėse, miškuose, kopose, laivuose ir keltuose. Taip pat filmavimo aikštele virto ir poilsio namų, kuriuose visi gyvename, erdvės. Išsiskiria iš turistų minios šie jauni kūrėjai savo turima technika – apsiginklavę profesionalia filmavimo, apšvietimo ir garso aparatūra jie kuria stebuklą vadinamą kinu. Nesumaišysi jų su niekuo kitu dar ir iš jų šypsenų bei juoko. Juk kino kūrimas, nors ir sudėtingas, bet ir labai smagus procesas.
„Čia, Juodkrantėje, mes apsistojame jau dvyliktus metus. O aš šiai studijai vadovauju jau keturioliktus. Pirmais metais studijos projektas buvo kitoks: visai kitokios ambicijos, daug smulkesnis, sugalvotas kaip trijų Baltijos šalių filmavimo mokykla, kuris turėjo kasmet keliauti į kitą šalį. Projekto pavadinimas tada buvo „Vasaros video studija“. Tačiau latviai ir estai netęsė tos tradicijos. Nenuleidome rankų ir atsiradus „Erasmus Socrates“, vėliau ir „Media“ fondams, pavyko išvystyti tokį didelį kino forumą, kuris pritraukia studentus iš visos Europos. Be tarptautinės pagalbos tokio masto projekto negalėtume vykdyti. Pavyzdžiui, šiemet čia susirinkę studentai atstovauja net keturiolikai aukštųjų kino mokyklų. Tai skamba išties įspūdingai. Jie, kurdami kiną, ne tik susidraugauja, bet ir pamato nuostabias Kuršių nerijos vietoves, išsiveža ir su kitais dalinasi savo įspūdžiais, taip pristatydami Lietuvą užsienyje“, – apie augantį projektą ir šios vietos magiją kalbėjo studijos vadovė, kino režisierė Inesa Kurklietytė.
Intensyviai vykstant kino kūrimui, netrūksta ir nuotykių: kartais genda technika, kartais komandos narys pramiega filmavimą, kartais, nuvažiavus į filmavimo vietą, paaiškėja, kad ji nėra tokia, kokios tikėtasi, ir tenka staigiai keisti veiksmų planą. Visgi daugiausiai nusivylimų ir džiaugsmo akimirkų patiria tie, kurie fiksuoja žmones: vieni veikėjai prieš kameras tiesiog praranda kalbėjimo dovaną, kiti – dengia veidus, treti, visų nuostabai, atsiveria ir nuoširdžiai papasakoja tokius dalykus, kurių gal niekam dar nėra atskleidę. Viskas fiksuojama. Viskas virs kinu.
Filmavimo Neringoje akimirkos
