VTTFF`17. Apdovanoti geriausi 11-ojo VTTFF trumpieji filmai (nuotraukos)

VTTFF`17 uždarymas
Fotografė Kristina Sereikaitė

Šeštadienio vakarą apdovanoti geriausi 11-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio (VTTFF) nugalėtojai. Apdovanojimų statulėlės atiteko geriausiam lietuviškam filmui iš nacionalinės konkursinės programos, geriausiam dokumentiniam, vaidybiniam bei animaciniam filmams iš tarptautinės konkursinės programos. Taip pat įteiktas vienas specialusis paminėjimas filmui iš tarptautinės programos.

„Norime labai pasidžiaugti pilnomis festivalio kino teatrų salėmis. Padėkoti žiūrovams už tai, kad jie žiūrėjo visus filmus, plojo, diskutavo ir aptarinėjo juos. Labai norime padėkoti visiems kūrėjams, kurie patikėjo mūsų festivaliu ir siuntė savo filmus atrankai“, – prieš skelbiant nugalėtojus džiaugėsi šių metų festivaliu jo vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

Nugalėtojus iš festivalyje rodytų filmų rinko dvi tarptautinės žiuri.

VTTFF`17 apdovanojimų statulėlės
Fotografė Kristina Sereikaitė

Tarptautinės programos darbus vertino Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė, laisvai samdoma trumpametražių bei dokumentinių filmų konsultantė ir prodiuserė iš Norvegijos Torunn Nyen ir 2015 m. Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje geriausio vaidybinio filmo apdovanojimą pelnęs Clément Tréhin-Lalanne iš Prancūzijos.

Reklama

Geriausią lietuvišką darbą rinko Neimegeno tarptautinio trumpų filmų festivalio „Go Short“ programų sudarytojas iš Olandijos Wouteris Jansenas, prodiuseris, Lietuvos kino centro Filmų gamybos skyriaus specialistas Audrius Kuprevičius bei režisierius, kino gamybos kompanijos „Sireal Films“ įkūrėjas iš Belgijos Wimas Vanackeris.

Kadras iš filmo „Kupranugaris“
VTTFF archyvas

Geriausiu lietuvišku filmu buvo išrinktas Lauryno Bareišos filmas „Kupranugaris“ (2016).

Filme rodomame vietiniame zoologijos sode miršta kupranugaris. Du zoologijos sodo prižiūrėtojai, Paulius ir Indrė, randa mirusį gyvūną aptvare ir nori jį tinkamai palaidoti. Tačiau paaiškėja, jog tai kur kas sunkesnė užduotis, nei jie įsivaizdavo – niekam nerūpi gyvūno mirtis ir prižiūrėtojai susiduria su darbuotoju abejingumu.

Kadras iš filmo „Rašyta/Nerašyta“
VTTFF archyvas

Specialusis paminėjimas atiteko rumunų režisieriui Adrianui Silisteanu už filmą „Rašyta/Nerašyta“ (Scris/Nescris, Written/Unwritten, 2016). Jame pasakojama romų šeimos istorija, kuri sužino, jog jų nepilnametė anūkė ką tik pagimdė mergaitę. Nepatenkintas tuo, šeimos galva (senelis) verčia kaltę ant žmonos. Įtampa dar labiau paaštrėja ligoninės darbuotojai paprašius jų dokumentų ir įrodymų, kad jie yra nepilnametės merginos tėvai. Bijodamas netekti proanūkės, senelis ryžtasi veikti ir atsivežti nepilnametės anūkės motiną.

Deja, filmo režisierius negalėjo dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, jis atsiuntė vaizdo sveikinimą:

„Ačiū už apdovanojimų. Aš labai laimingas, bet kartu man liūdna. Ši istorija yra reali. Gaila, bet tokie dalykai vyksta ir šiais laikais.“

Kadras iš filmo „Aistrų apimtos mamos“
VTTFF archyvas

Geriausiu animaciniu filmu išrinktas Joanna Rytel iš Švedijos darbas „Aistrų apimtos mamos“ (Moms on fire, 2016). Nuotaikingame animaciniame filme rodoma, kokie apima jausmai, kai iki gimdymo lieka tik keturios dienos, o tu visa išsipūtusi nuo nėštumo. Norisi masturbuotis, bet negali pasieki. Vaikinas nusibodęs iki negalėjimo, o tau tiesiog norisi pasismaginti.

Prieš apdovanojimų ceremoniją išvykusi režisierė taip pat atsiuntė sveikinimą:

„Norėjau padėkoti už prizą. Labai dėl to džiaugiuosi. Tai buvo puikus festivalis. Dabar aš jau Švedijoje. Nuobodžiauju, labai norėčiau dabar būti su jumis.“

Kadras iš filmo „Amerikietis žaliame fone“
VTTFF archyvas

Geriausiu dokumentiniu filmu buvo išrinktas režisieriaus Douwe Dijkstra trumpasis filmas „Amerikietis žaliame fone“ (Green screen gringo, 2016). Eksperimentinėje dokumentikoje režisierius pristato šiuolaikinės Brazilijos portretą užsieniečio akimis. Gatvės – tai politikos, meno ir meilės tribūna. Amerikietis gali tik stebėti jose vykstančius procesus.

Kaip ir ankstesnieji nugalėtojai, režisierius taip pat negalėjo pats atsiimti apdovanojimo. Vakaro svečiai sulaukė ir jo vaizdo sveikinimo bei padėkos:

„Labai ačiū už šį apdovanojimą. Gaila, bet negaliu būtų su jumis. Mano filme yra scena, kurioje įrašyta balso žinutė: „Sveikas. Nežinau, ar žinai, bet turime naują prezidentą. Labai nemalonus tipas. Visas procesas yra labai… na… visai blogai.“ Keista, gali pasirodyti, kad kalbama apie kitą prezidentą, kuris pradėjo dirbti vakar. Bet taip nėra. Kalbama apie Braziliją. Tą žinutę atsiuntė mano draugas. Norėčiau padėkoti visiems žmonėms Brazilijoje, kurie man padėjo sukurti šį filmą. Ir norėčiau jiems palinkėti sėkmės su naujuoju šalies lyderiu, su kuriuo dauguma žmonių negali savęs susieti. Šis apdovanojimas man daug reiškia. Tai – didelis padrąsinimas daryti tai, ką darau.“

Kadras iš filmo „Chasse Royale“
Šaltinis – ericdumont-dop.com

Geriausio vaidybinio filmo apdovanojimas atiteko režisierėms Lise Akoka ir Romane Gueret iš Prancūzijos už filmą „Chasse Royale“ (2016). Trumpametražio centre – 13-metė Andželika, gyvenanti gausioje šeimoje Valansjeno priemiestyje. Vieną dieną ji mokykloje sulaukia pasiūlymo sudalyvauti atrankoje į filmą. Netikėtai atsiranda viltis ištrūkti iš nemalonios ir jokių gerų perspektyvų nežadančios aplinkos ne tik pačiai Andželikai, bet ir visai jos šeimai.

Filmo režisierė Lise Akoka taip pat padėkojo atsiųstame vaizdo įraše:

„Labai ačiū. Esu laiminga už apdovanojimą. Romane nėra kartu su manimi, bet ji irgi labai džiaugiasi šiuo prizu. Ši naujiena man įkvepia daugiau pasitikėjimo kurti naujus filmus. Ačiū už tai.“

Nors festivalis Vilniuje baigėsi, tačiau jis sausio 26-29 dienomis vyks Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje. Daugiau informacijos: www.filmshorts.lt

Apdovanojimo vakaro akimirkos

Audrius Meška

Audrius Meška

Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.
Audrius Meška

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*