Pokalbis su Liana Ruokyte-Jonsson ir Gediminu Almantu: „Film Box LT“ kino teatras yra didelis išsišokimas, kuris, kaip keleivių patirties projektas, garsiai nuskambės Europos oro uostų bendruomenėje“

Liana Ruokytė-Jonsson ir Gediminas Almantas Fotografas Tomas Piliponis

Liana Ruokytė-Jonsson ir Gediminas Almantas
Fotografas Tomas Piliponis

Šį kartą pokalbiui apie kiną susitinkame kiek neįprastoje vietoje – Vilniaus oro uoste. Tačiau neįprasta kinui šią vietą buvo galima vadinti tik iki vakar. Atsidūrus atnaujintoje oro uosto išvykimo zonoje mus pasitinka „Lietuvos kino centro“ filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė-Jonsson ir Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. Jie kviečia apžiūrėti Vilniaus oro uoste ką tik baigtą įrengti kino salę „Film Box LT“, kurioje nuo šiol keleiviams bus rodomi pastaraisiais metais sukurti lietuvių trumpametražiai filmai. Šį nekomercinį keleivių patirties projektą netradicinėje kino teatro erdvėje kūrybinė komanda tarpusavyje vadina kino „rankove“, kuri įtrauks skrydžio belaukiančius keleivius į viduje esančią kino salę ir ten įtrauks į trumpojo kino programą. Pastarosiomis savaitėmis „Film Box LT“ kino salė tapo Vilniaus oro uosto karštuoju tašku, apie kurį kviečiame sužinoti daugiau.

Pradėkime nuo svarbiausio – kokios aplinkybės į vieną komandą suvedė filmų sklaidos specialistę, Lietuvos kultūros atašė, su Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi?

Liana Ruokytė-Jonsson: Su Gediminu (aut. Gediminu Almantu) esame pažįstami jau anksčiau, dar Kopenhagoje: tuo metu dirbau Lietuvos ambasadoje kultūros atašė trims Skandinavijos šalims, – Danijai, Islandijai ir Norvegijai, – o Gediminas rašė daktaro disertaciją ir dirbo tarptautinėje kompanijoje, jau specializavosi oro linijų veikloje. Sakykime, mus „suvedė“ dar vienas žmogus – jaunasis Vytautas Landsbergis, kuris net primygtinai liepė mums susitikti sakydamas, kad dvi kūrybingos sielos turi būtinai susipažinti. Ir jis buvo teisus – abu turėjome gausybę idėjų, sykiu, ir didelę aistrą kinui, todėl visuomet susitikę apie jį kalbėdavome – ne tik kaip apie meno rūšį, bet aptarinėdavome matytus filmus, dalindavomės įspūdžiais, rekomendacijomis ir panašiai.

Kartą Gediminas paklausė, kodėl neišnaudojame savo laisvalaikio ir nesukuriame mažo kino klubo? Greitai jo bute tai ir padarėme – įkūrėme mažą kino teatrą, kur žiūrėjome autorinį kiną, dažniausiai prancūzų. Ir staiga, kai Gediminas gavo pasiūlymą atvykti į Lietuvą ir aplikuoti į oro uosto vadovo darbo vietą, man iš karto viskas sujudo ir netrukus atbudo nuolatinės mūsų diskusijos apie „teisingą“, keleiviams patrauklaus oro uosto modelį. Vilniaus oro uostas tarsi negyvas! Jau ne kartą kalbėjome apie žaismingesnių poilsio vietų prieš skrydį trūkumą… O tada prisiminėme mūsų aistrą kinui ir pradėjome generuoti šią idėją – kodėl Vilniaus oro uoste neįkūrus nedidelio, mobilaus kino teatro, į kurį būtų galima žiūrovą prisikviesti įspūdingomis programomis?

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

Reklama

Gediminas Almantas: Oro uostas Lietuvoje visada pristatomas kaip infrastruktūros objektas, tačiau anksčiau niekas nekalbėjo apie keleivio patirtį. O dabar iš oro uosto perspektyvos labai daug apie tai kalbame – ką keleivis jame patiria? Didieji oro uostai, pavyzdžiui, Miuncheno, į savo komunikacinius pranešimus neįtraukia jokių lėktuvų, oro uoste jie visur kalba apie žmones. Juk čia atvyksta ir išvyksta būtent jie! Į Vilnių per metus atkeliauja apie tris milijonus žmonių. Tai labai daug, sakykime, visa šalis. Keliautojas oro uoste turi bent pusvalandį laiko, kurį turi praleisti būtent čia. Kino salės oro uostuose nėra eilinis dalykas.

Negaliu pasakyti, kad būsime vieninteliai Europoje, bet tikrai vieninteliai tai padarysime mūsų dydžio oro uostų kategorijoje. „Film Box LT“ projektas yra didelis išsišokimas, kuris, kaip keleivių patirties projektas, garsiai nuskambės Europos oro uostų bendruomenėje. Norime parodyti, kad galime būti fainas oro uostas, kur žmonės patirią fainą įspūdį išvykimo ir atvykimo metu.

Ar „Film Box LT“ kino teatras yra sąmoningas lietuvių „išsišokimas“?

L. R.-J.: Šiaurės Europoje toks projektas yra tikra naujiena ir kino salę oro uoste šiame regione kol kas turime vieninteliai, taigi esame pionieriai. Mane labai maloniai nustebino, kad Vilniaus oro uostas prisiėmė tokį vaidmenį. Juk, kaip žinome, pionieriai atsiranda tik iš drąsių sprendimų ir įdomių idėjų. O kiek tai sulauks keleivių, žiūrovų, pamatysime ateityje ir tada galėsime nuspręsti, kiek tai pasiteisino.

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

Pristatydami „Film Box LT“ programas mes seksime žmonių srautą – kiek jų užtrunka kino salėje, kiek jų pamato lietuviškus filmus. Turbūt sulauksime ir labai didelio dėmesio iš užsienio. Šių metų Kanuose man teko susitikti su įvairiomis kino institucijomis Europos šalyse ir visi be išimties, išgirdę žinią, kad Lietuvos oro uoste bus atidaryta kino salė, sutiko ją su didžiuliu džiaugsmu, negalėdami atsistebėti, kaip mūsų šalyje tokia naujovė įmanoma. Užsienio kino industrija labai džiaugėsi šia iniciatyva ir negailėjo komplimentų mūsų šaliai, kuri, anot jų, stebina visus ne tik sparčiai augančia kino industrija, bet ir inovatyviais, pažangiais projektais, integruotais net į oro uosto erdvę. Manyčiau, jog tai tikrai puikus meno ir industrijos bendradarbiavimo pavyzdys, turintis bendrus, gražius, ne pelno siekiančius tikslus.

Čia reikėtų pasveikinti Gediminą – tokių drąsių institucijų vadovų dar nesu sutikusi. Iki šiol stebiuosi, kaip Lietuvai pasisekė jį prisivilioti iš Danijos. Oro uoste šalia didelių rekonstrukcinių, organizacinių darbų rūpinamasi ir keleivių gerove, ir Lietuvos įvaizdžiu. Patekęs į oro uostą, žmogus iš karto susidaro įspūdį, kur atvyko ir ko čia galima tikėtis. Oro uostui tai dar vienas gražus būdas pasitikti atvykusius į Lietuvą: „Sveiki atvykę į Lietuvą – kino šalį!“

Liana, kaip įvardintumėte savo užduotį įgyvendinant šį naują kino projektą?

L. R.-J.: Man svarbi lietuviško kino sklaida tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir mūsų šalies įvaizdis tarptautiniame kontekste. Pastaruosius metus mūsų kino industrija jau rodo savo dantukus ir labai stipriai auga. Tai rodo ir paskutiniųjų metų statistika. Aiškiai matyti, kad mes ne tik pagaminame daugiau kino filmų, bet jo daugiau ir pamatome. Žiūrovas pamėgo lietuvišką kiną. Nacionalinio kino rinkos dalis vos per porą metų šoktelėjo nuo 2,5 proc. (2012 m.) iki 23 proc. (2014 m.). 2014 m. įsigaliojus mokestinėms lengvatoms, į Lietuvą filmuoti ėmė plūsti užsienio kompanijos, atsirado ir nemažai investuotojų į kino pramonę, tai yra tikrai pozityvus reiškinys.

Gediminas Almantas ir Liana Ruokytė-Jonsson Fotografas Tomas Piliponis

Gediminas Almantas ir Liana Ruokytė-Jonsson
Fotografas Tomas Piliponis

Taigi mano užduotis – rasti naujas, taip pat ir netradicines erdves, kur būtų galima pristatyti lietuvišką kiną. Ir čia kažkaip sutapo mano ir Gedimino norai. Manau, kad toks mūsų sumanymas yra ne tik patrauklus, bet ir prasmingas bei naudingas. Ypač kai dabar tarptautiniu mastu kalbama, kad Baltijos šalys kino srityje yra „ant bangos“, pasidarėme įdomūs… Kino teatruose rodoma daugiau lietuviškų filmų, ir ne paslaptis, kad pastaruosius dvejus–trejus metus labiausiai lankomų filmų dešimtuke puikuojasi net po tris lietuviškus filmus, o ir praėjusių metų dešimtuke – net keturi lietuviški filmai, tarp jų ir autorinė kino juosta „Lošėjas“ („Lietuvos kino centro“ duomenimis). Lietuvių žiūrovas auga kartu su lietuviško kino gamyba. Jis jau pradeda suprasti, kad mes mokame sukurti gerą filmą. Tai kodėl apie jį nekalbėti?

Ar teko sutikti kūrybingų oro uostų ir kitose šalyse?

G. A.: Reikėtų pradėti nuo to, kad paprastai oro uosto tikslas yra uždirbti. Tai gali būti aiškiai arba nevisai aiškiai išreikšta – pavyzdžiui, keleivis, kuris perka butelį ar cigaretes, valgo restorane, jau finansiškai yra naudingas oro uostui. O čia mes šnekame apie visai kitą dalyką – ne naudą oro uostui, bet daug platesnę vertę visuomenei, šaliai, industrijai ir mūsų žinomumui. Savo kino salę, kaip objektą, gali sau leisti kosminio dydžio ir labai aukštos kokybės oro uostai, pavyzdžiui, Singapūro. O Vilniuje jis toks mažiukas, nišinis, bet čia ir yra mūsų išskirtinumas. Ir be „Lietuvos kino centro“ šis projektas nebūtų įgyvendintas. Juk iš karto kilo klausimas – ką rodysime, jei turėsime kino salę?

Juk dažniausiai filmas trunka pusantros valandos, todėl mus ims keikti aviakompanijos, keleiviai vėluos į skrydžius arba atvirkščiai – niekas nežiūrės mūsų filmų, nes bijos pavėluoti. Ir čia padėjo Lianos idėja – oro uostas gali būti labai gera platforma vadinamiesiems „Kino šortams“. Keleiviui tada bus įdomu čia užeiti, nors ir užmesti akį, ir apie lietuvišką kiną jis jau šį tą žinos. Jeigu nespės pažiūrėti viso filmo, galės jį surasti kitur. Jeigu aviakompanijos iš tiesų pradės mus keikti, kad jų keleiviai dėl filmų vėluoja į skrydžius, labai džiaugsimės – vadinasi, mūsų idėja pavyko. (Juokiasi.)

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

Kaip atrinkote filmus „Film Box LT“ programai? Tai bus naujoji lietuvių kūryba?

L. R.-J.: Trumpametražiai filmai yra tinkamiausias turinio formatas, leidžiantis testuoti kino „rankovės“ projektą, todėl startuojantis kino salės turinys apima tris trumpametražių filmų programas: dvi skirtos suaugusiems ir viena – šeimai. Filmų programos parengtos bendradarbiaujant su lietuviškų trumpametražių filmų sklaidos agentūra „Lithuanian shorts“ ir jos apima filmus, kurių didžioji dalis sukurti per paskutinius 4–5 metus. Sudarant programas, buvo svarbu, kad atrinktas filmas būtų pakankamai patrauklus, kad jis nebūtų per ilgas. Norėjosi atskiros programos, skirtos vaikams, tačiau netrukus pastebėjome, jog neturime pakankamai lietuviškų filmų, skirtų tik jiems, todėl teko „persiorientuoti“ į šeimos programą. Ypač šeimoms, skrendančioms lėktuvu, aktualu užimti vaiką surandant jam prasmingą, ugdomąją paskirtį turintį užsiėmimą. Vietoje „tampymo“ po kavines galbūt verčiau parodyti vaikui filmą. Audiovizualinis turinys traukia visų akį – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. O vaikai – tai mūsų būsimoji žiūrovų auditorija.

„Lietuvos kino centras“ visiškai atsako už „FilmBox LT“ programos turinį, o oro uostas už patį kino teatrą ir jo veiklą. Bet, žinoma, deriname savo veiksmus dėl turinio, jo sklaidos bei kartu galvojame ateities planus, nes be lietuviško kino ketiname pristatyti ir Europos autorinį kiną. Apie bendradarbiavimą jau kalbėjome su artimiausiais kaimynais – Estija ir Latvija, kurie mielai sutiko netolimoje ateityje pristatyti ir savo šalyse sukurtą trumpametražį kiną. Tam, kad palaikytume „FilmBox‘o“ temperatūrą ir kad į jį tikrai norėtų ateiti žiūrovas, ketiname filmų programas keisti, jas paįvairinant ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir Skandinavijos bei kitų Europos šalių sukurtais filmais, suteikiant joms progą savo turiniu įsilieti į mūsų iniciatyvą. Taip paįvairinant programas kino salėje „FilmBox LT“ ir „keliaujantems žiūrovams“ suteikiant daugiau džiugių akimirkų ir įsimintinų įspūdžių.

Jei matysime poreikį, parodysime ir vieną kitą dokumentinį ar vaidybinį filmą. Šalia nuolat trumpametražių filmų programų planuojame ateityje taip pat skleisti informaciją ir apie šalies kino teatruose rodomus arba netrukus Lietuvos ekranus pasieksiančius lietuviškus filmus.

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

Minėjote, kad lietuviai ima suprasti, jog ir mes galime kurti gerą kiną. Ar kino salės įkūrimas oro uoste ir rodo tą lietuvių susidomėjimą savo šalies kūryba?

L. R.-J.: Na vėlgi, jeigu kino nerodysi, tai jo ir nežiūrės bei nežinos. Jeigu nekursime kino, tai kaip žiūrovai galės jį pamatyti? Mes jo sukuriame kur kas daugiau nei anksčiau. Per pastaruosius trejus metus supratome, kad žmonės pradėjo žiūrėti lietuvišką kiną. Ne veltui praėjusių metų dešimtuke – filmas „Redirected“. Tai žanrinis kinas, tačiau lietuviškas. Visi amerikietiški blokbasteriniai pribumbasai pasiliko uodegoje. Ką tai reiškia? Žmonės mielai žiūri lietuvišką produkciją.

Visai neseniai grįžus į Lietuvą tekdavo išgirsti: „Ką, lietuviai daro kiną? Baikit…“ O dabar pažiūrėkit, visi tik ir laukia kiekvienos premjeros. Trumpametražiai filmai svarbūs ne tik dėl to, kad yra trumpi ir juos geriausia rodyti. „Šortai“ yra mįslė – jauni režisieriai visada pradeda nuo jų. Todėl, kad juos matytų ir žiūrėtų reikia ne tik kino festivalių, bet ir kitų forumų ir erdvių, kuriose galėtų jų kūrinius pamatyti tiek lietuviai, tiek užsienio žiūrovai. Jauniems menininkams tai irgi savotiška paskata. Juk malonu, kai tavo sukurtą filmą žiūri tie, kuriems jis buvo kurtas.

G. A.: Tie jauni režisieriai čia turės trijų milijonų žiūrovų auditoriją, kurią gali surinkti retas kinas…

L. R.-J.: Dalyvaujant tarptautinėse filmų mugėse pastebima, kad mažai kas perka trumpametražius filmus. Šiais laikais sunku parduoti net ir vaidybinį bei dokumentinį autorinį kino filmą. Taigi „FilmBox LT“ kino salėje Vilniaus oro uoste jauniems režisieriams atsiranda galimybė parodyti savo trumpametražius filmus, o žiūrovams – apie juos sužinoti.

Kokia šios kino „rankovės“ Vilniaus oro uoste ateities vizija?

G. A.: Šalia informacinės sklaidos turime ir trečiąjį elementą – norime, kad ši erdvė būtų atvira ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, renginiams, kino festivalių pristatymams. Jeigu vyksta „Lietuvos kino centro“ ar kitas su juo suderintas renginys, kino „rankovės“ užuolaidos atsitraukia ir ten turėsime pakankamai erdvės. Turime čia visą aparatūrą, tad visame oro uoste leisti bet kokią muziką ar filmo takelį. Galiausiai, tai taip pat informacinė sklaida.

Jeigu žmogus skrisdamas iš Vilniaus oro uosto galvos: „O, aš galiu atvažiuoti pusę valandos anksčiau ir pažiūrėti vieną ar kitą filmą, kurio nemačiau“, tai jau bus labai didelis mūsų pasiekimas.

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

L. R.-J.: Mūsų tikslas – skleisti gerą žinią apie lietuviškus filmus, rodomus kino teatruose. Taip pat sieksime šį projektą tobulinti ir generuoti naujas idėjas, turtinti bei įvairinti „FilmBox LT“ veiklą. Galbūt ateityje jį išplečiant į kažką didesnio, inicijuojant veiklas ir kituose Lietuvos oro uostuose.

Juk vyksta tokie kino festivaliai, kaip „Kino pavasaris“, „Scanorama“, „Vilniaus kino šortai“, „Vilniaus dokumentinių filmų festivalis“… Pasitinkant į juos atvykstantį iškilų režisierių ar kitus kino korifėjus galima patį susitikimą, spaudos konferenciją rengti oro uosto kino teatre. Tokius solidžius tarptautinius kino renginius galima viešinti, aktyviai naudojant šią minikino salę. Būtų atraktyvu ir kitaip nei įprasta!

Būnant tarptautiniuose renginiuose, „FilmBox‘o“ Vilniaus oro uoste sumanymą teko „pasitikrinti“ pristatant jį tarptautinei kino visuomenei, kur dažniausia reakcija buvo: „Oho!“. Nors pasaulyje yra oro uostų, kuriuose yra kino salės, tačiau daugelis maloniai nustebdavo, jog tokia maža Lietuva su dar mažesniu oro uostu yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri ryžosi tokiai neįprastai iniciatyvai. Jautėsi net šioks toks baltas pavydas, jog Lietuvoje tai įmanoma. (Šypsosi.)

„Film Box LT“ kino teatras  Fotografas Tomas Piliponis

„Film Box LT“ kino teatras
Fotografas Tomas Piliponis

Gali nutikti taip, kad kitos šalys paseks jūsų idėja ir taip pat įrengs kino sales savo oro uostuose?

L. R.-J.: Jeigu tai užkrės ir kitus komercine veikla suinteresuotus oro uostus ir jie ims daugiau dėmesio kreipti į kultūros sklaidą, tai būtų net kilnesnė misija už pradinę! Manau, bijoti, kad kas nors nukopijuos šią idėją, tikrai nereikėtų.

G. A.: Būtų puiku ir mes tuo labai džiaugtumėmės – toks projektas oro uostų bendruomenėje sulauks pripažinimo ir tikrai bus sėkmingas. Jiems net nelabai svarbu, kiek žmonių apsilankys kino salėje, jiems, visų pirma, įdomiau, kad oro uostas ryžtasi tokiems nekomerciniams keleivių patirties projektams. Visa didžiųjų oro uostų bendruomenė tiesiog kliedi dėl keleivių patirties.

L. R.-J.: Tiesą sakant, kad įgyvendintum tokį projektą, būtina sąlyga – vadovas vizionierius, kuris nebijotų iššūkių ir nepabūgtų imtis savo regione pavyzdžių neturinčių idėjų. Jeigu oro uostas iš šios iniciatyvos neuždirbs materialiai, reputacijos ir įvaizdžio prasme jis tikrai laimės. Jau galime kalbėti apie naują erą, kuomet kultūra ir infrastruktūra pradeda kalbėti ta pačia kalba. Susitinka sąmoningi, kūrybingi žmonės, kuriems rūpi tas pats – Lietuvos ateitis. Tuo viskas ir pasakyta.

G. A.: „FilmBox LT“ kino „rankovė“ dizainas yra toks, kad susiurbtų žmones. Jeigu keleivis ateina ir atsisėda šone, palengva „rankovė“ jį ima traukti į vidų… Savo keleivius mes nuolatos tikriname – ko jiems trūksta, ko reikia. Ir visuomet jiems reikia patirties, įspūdžių! Šiandien žmogui nepakanka pirkti, jis dar nori išsivežti ir įspūdžių. Tai mes tų įspūdžių bandome ir suteikti.

Ačiū už pokalbį!

Vilniaus oro uostas keleivius į „FilmBox LT“ kino teatrą užsukti kviečia nuo gegužės 29 dienos. Kino programos bus rodomos be pertraukos nuo 4 val. iki 23 val. – ir kai skrydžiai vyks, ir net kai jų nebus. Kviečiame apsilankyti. Filmų programą galite rasti čia.

„Film Box LT“ kino teatras

Kristina Palšytė

Kristina Palšytė

Kinas lyg gyvas kūnas, kuris aplink save sukuria lauką, peržengiantį bet kokias apibrėžčių ir kontūrų ribas. Jis kartais maloniai reikalauja tik laisvalaikio ir ištiestų kojų ant sofos, bet taip pat savo ruožtu įtraukia į savo vidų kaip nesibaigiantis interpretacijų laukas. Neretai tai iškrečia mums žavių kiaulysčių.
Kinas mane žavi kaip be galo platus skirtingų rūšių tekstų dialogas. Ar kinas būtų kinas, jeigu nebūtų jo žiūrovo? Greičiausiai, ne. Todėl stengiuosi tą draugiją jam ir palaikyti. Aš - Kristina.
Kristina Palšytė

Vienas komentaras

Komentuoti

Jūsų el.paštas nebus publikuotasPažymėti laukai būtini *

*