Festivalio „Scanorama“ archyvas
Nuo lapkričio 5-osios Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau tryliktus metus kino gerbėjus kvies pažinti įdomiausius Europos filmus ir jų kūrėjus. Vienas tokių – britų režisierius Derekas Jarmanas, kurio provokuojančios juostos ir šokiravo, ir žavėjo milijonus kino gerbėjų visame pasaulyje.
„Širdyje Derekas buvo tapytojas – visi jo filmų kadrai primena paveikslus. Kartą jis prisipažino, kad kino kamerą vietoj teptuko pasirinko tik todėl, kad vienam tapyti liūdna, o kino aikštelėse buvo nuolat apsuptas žmonių. Dėmesys jam patiko, tačiau visuomenės nuomonė nerūpėjo. Tai vienas drąsiausių kino režisierių, kuriuos kada pažinojau“, – viename interviu pasakojo brito mūza aktorė Tilda Swinton, kurios debiutas kine įvyko Jarmano filme „Karavadžas“. Vėliau ji nusifilmavo dar šešiose jo juostose.
D. Jarmanas aršiai priešinosi komerciniam kinui, dievino 8mm kino juostas, eksperimentavo su garsu, vaizdu bei kino technikomis. Savo filmuose režisierius drąsiai pindavo nūdienos aktualijas ir istorinius įvykius, nebijojo provokuoti žiūrovų ir laužyti standartų. Naujojo „Queer“ kino atstovas ir homoseksualumo neslėpęs autorius daugelyje savo juostų nagrinėjo LGBT temas, aktyviai kovojo prieš diskriminaciją, itin daug dėmesio skirdamas visuomenės atstumtiesiems.
„Scanoramos“ retrospektyvoje bus parodyti septyni D. Jarmano darbai: pirmasis ilgametražis filmas „Sebastijonas“ (Sebastiane, 1976), kultinis „Jubiliejus“ (Jubilee, 1979), Berlyno kino festivalyje „Sidabriniu lokiu“ apdovanotas „Karavadžas“ (Carravaggio, 1986), karinė drama be dialogų „Karo requiem“ (War Requiem, 1989), Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavęs istorinis filmas „Edvardas II-asis“ (Edward II, 1991), Berlyno kino festivalyje „Tedžio“ apdovanojimu įvertintas „Vitgenšteinas“ (Wittgenstein, 1993) ir Edinburgo tarptautinio kino festivalio laureatu tapęs paskutinis režisieriaus filmas „Mėlyna“ (Blue, 1993).
Režisieriaus debiutas kine, drama „Sebastijonas“, tapo skandalingu D. Jarmano prisistatymu pasauliui. Provokuojanti juosta apie intymius Romos karių santykius ir šv. Sebastijoną žiūrovus šokiravo, pykdė ir… intrigavo sekti toliau. Drastiškumu pagarsėjo ir vėlesnis autoriaus darbas, kultiniu pankų kultūros filmu tapęs „Jubiliejus“, kuriame Anglijos karalienė Elžbieta I-oji žvelgia į ateities Londoną – modernią, tačiau bedvasę dykvietę, kur karaliauja chaosas.
Festivalio „Scanorama“ archyvas
D. Jarmanas įkvėpimo neretai ieškojo istorinių asmenybių biografijose. Kone populiariausiu jo filmu tapo „Karavadžas“, pasakojantis apie italų Renesanso genijų – poetiškas ir vizualus kino kūrinys, laikomas ir vienu asmeniškiausių režisieriaus darbų. Jarmanas ne tik „perkėlė“ Karavadžo estetiką į kiną – juosta keri sodriomis spalvomis, šviesos ir šešėlių žaismu – bet ir sukūrė ryškų audringu gyvenimo būdu garsėjusio dailininko portretą. Biografinė Jarmano drama „Vitgenšteinas“ pasakoja apie austrų mąstytoją Liudvigą Vitgenšteiną ir šio komplikuotus santykius su filosofija, o drama „Edvardas II-asis“ atverčia slapčiausius britų istorijos puslapius ir pasakoja apie Anglijos karaliaus Edvardo II-ojo santykius su meilužiu.
,,Scanoramos“ žiūrovai turės galimybę pamatyti ir visai kitokio žanro D. Jarmano filmą – poetiškumu dvelkiančią karinę dramą „Karo requiem“. Filme nėra dialogų, tačiau tyloje nepalieka svaiginanti Benjamino Britteno simfonija ir Pirmojo pasaulinio karo kareivio bei poeto Wilfredo Oweno eilės.
Į ,,Scanoramos” programą įtrauktas ir paskutinis režisieriaus filmas „Mėlyna”, rodytas ne tik kino teatruose, bet ir garsiausiose pasaulio meno galerijose. Tai asmeniškiausias D. Jarmanas filmas – kurdamas šią biografinę dramą režisierius žinojo, jog netrukus mirs ir dėl AIDS komplikacijų jau buvo beveik aklas, todėl filme žiūrovai matys tik mėlyną ekraną ir girdės paties D. Jarmano bei mėgstamiausių jo aktorių Tildos Swinton, Nigelo Terry’io, Johno Quentino mintis apie kūrybą ir gyvenimą. Nujausdamas artėjančią pabaigą režisierius filmo garso takeliui panaudojo ir pasaulio garsus, kurių ilgėsis miręs, tačiau paskutiniu menininko testamentu tapusi drama – ne liūdnas atsisveikinimas, o jausmingas liudijimas apie aistringą D. Jarmano gyvenimą, kurio net gulėdamas mirties patale jis nebūtų iškeitęs į jokį kitą.
,,Žmonės sako, kad kuriu neįtikėtinus filmus, tačiau tai netiesa – aš kuriu gyvenimo dokumentiką,“ – sykį prisipažino D. Jarmanas. Drąsūs, atviri ir novatoriški genialaus kino kūrėjo darbai priminė jo paties gyvenimą – sąmoningai rinkęsis mažo biudžeto filmus Jarmanas išsaugojo kūrybinę laisvę, leidusią režisieriui sukurti savitą kino kalbą. 1994-aisiais 52 metų režisierių pasiglemžė ilgus metus jį kankinusi AIDS.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 5–22 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
