Lietuvoje Filipinus siejame su egzotiška, šilta ir svetinga poilsio vieta. Tačiau net ir atostogų rojus turi tamsiąsias savo puses, nuo kurių dažniau nei turistai kenčia vietiniai gyventojai. Filipinų režisieriaus Lavo Diazo kino juostoje „Kai bangos išnyks“ atsiskleidžia skaudi egzotiškose salose dirbusių policininkų drama. Venecijos kino festivalyje debiutavusį filmą Lietuvos kino teatruose gegužės 19 dieną pristato kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“.
Ar po tarnystės kruvinam šalies režimui įmanoma gyventi toliau? Ši dilema kankina Filipinų policininkus, vykdžiusius žiaurius valdžios įsakymus kovoje su narkotikais. Sukrečiantis ir vakarų pasauliui mažai žinomas Filipinų šiuolaikinės istorijos etapas vaizduojamas policinėje dramoje „Kai bangos išnyks”. Ją sukūręs filipinietis kino režisierius L. Diazas baigė ekonomikos studijas ir ne vienerius metus dirbo žurnalistu – ši profesinė patirtis atsispindi ir filme, kuriame analizuojama buvusio šalies prezidento Rodrigo Dutertės valdymo politika (jis šaliai vadovavo iki 2022 m.).
Gerai žinome, kokių priemonių kovoje su narkotikais imasi Lietuva ir kitos Europos valstybės – prevencinės programos, švietimas, prieinamos medicininės paslaugos, psichologinė pagalba. O kas vyko Filipinuose? Kol turistai patogiuose gultuose gėrė gaivius kokteilius, 2016 m. prezidento postą gavęs R. Dutertė nusprendė eiti kitu kovos su narkotikais keliu policijai įsakęs gaudyti ir žudyti narkomanus. Kino juostoje „Kai bangos išnyks“ režisierius L. Diazas atsiskleidžia to meto realijas: pareigūnų savijautą, įbaugintus praeivius gatvėse, nesaugumo atmosferą ir skurdų filipiniečių gyvenimą šalia auksinių pakrančių paplūdimių.
„Prezidento sprendimas buvo siaubingas. Daugybė aukų buvo visiškai nekaltos, vargšai, bejėgiai žmonės. Dabar žinome, kad buvo nužudyti ir jauni studentai: jie pirko maistą parduotuvėse, o policija juos nušovė teigdami, kad jie – narkomanai“, – sakė L. Diazas LRT KLASIKOS laidoje „Pilno metro“.
16 mm kino juosta, film noir stiliumi nufilmuotas „Kai bangos išnyks“ groteskiškai niūriai (o kartais – netikėtai juokingai) pasakoja detektyvinę dviejų policininkų draugystės ir keršto istoriją. Leitenantas Hermesas ir policininkas Primo – sistemos dalis, buvę kolegos. Abu jaučia nerimą ir kaltę, negali suvaldyti vidinės agresijos, dėl patiriamos įtampos juos kankina sveikatos problemos, jie patys vykdo nusikaltimus. Režisierius L. Diazas šių veikėjų kančią apibūdina kaip filipiniečių tautos, o kartu ir visos žmonijos skausmą.
„Filmo veikėjai patiria didžiulę gėdą ir kaltę dėl to, kokius nusikaltimus vykdė jų atstovaujama institucija. Pasauliui niekaip nepavyksta išsivaduoti iš visa griaunančio blogio pančių, atsikratyti piktavalių lyderių, kurie atneša tik nelaimes – ar tai būtų Dutertė, ar Putinas, ar Assadas“, – portalui „Inquirer Entertainment“ teigė režisierius.
Filmas „Kai bangos išnyks“ atvirai kritikuoja Filipinuose vykdytą politiką. Nepaisant to, režisierius L. Diazas savo šalyje jaučiasi saugus. Pasak jo, pagrindinis valdžios taikinys yra žurnalistai ir žmonių teisių gynėjai, o ne menininkai.
„Valdžiai nerūpi menai. Jie mano, kad tai kaip poezija, visiškai nekenksminga. Esu saugus, nes mūsų valdžia visiškai neišmano popkultūros ir menų vaidmens“, – laidoje „Pilno metro“ žurnalistei Ievai Šukytei sakė L. Diazas.
Filipinų režisierius L. Diazas yra daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs kino meistras, lėtojo kino atstovas, kuriam būdingas unikalus braižas: nepaprastai kinematografiškais kadrais kalbėti apie sudėtingą savo šalies istoriją. Jo filmai prizais įvertinti Lokarno kino festivalyje, Berlinalėje, režisierius ne kartą apdovanotas ir Venecijos kino festivalyje, tarp gautų prizų – ir pagrindinė Auksinio liūto statulėlė.
