fbpx
Naujienos

„Postkolonializmas: nuo Benino iki Lietuvos“: Mati Diop filmo „Dahomėja“ peržiūra ir diskusija

„Postkolonializmas: nuo Benino iki Lietuvos“: Mati Diop filmo „Dahomėja“ peržiūra ir diskusija

Lapkričio 25 d., pirmadienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ inicijuojamas renginys „Postkolonializmas: nuo Benino iki Lietuvos“. Tai išskirtinė galimybė pamatyti Berlinalės „Auksinį lokį“ laimėjusį filmą „Dahomėja“, prieš jam pasirodant LIetuvos kino teatruose, ir sudalyvauti parodos „Pranas Domšaitis (1880-1965). Jos / Jo figūra“ ekskursijoje. Renginio programą užbaigs diskusija.

Rudens pabaigoje Lietuvos kultūros lauke ryški postkolonializmo tema. Nuo lapkričio 29 d. kino ekranuose bus rodomas Mati Diop filmas „Dahomėja“, apie prancūzų kolonialistų pagrobtų Dahomėjos karalystės artefaktų restituciją Benino respublikai. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta garsaus lietuvių išeivijos dailininko Prano Domšaičio, gyvenusio ir kūrusio Pietų Afrikos respublikoje, ir vieno žymiausių PAR fotografų, Davido Goldblatto kūrybos parodos. Šis sutapimas kino leidybos kompaniją „Taip toliau“ ir Nacionalinę dailės galeriją paskatino surengti diskusiją skirtą pasvarstyti, kaip filmo tema ir keliami klausimai rezonuoja Lietuvoje.

Šios dvi parodos ir filmas skirtingais rakursais prisiliečia prie postkolonializmo diskurso. Nors Lietuvos istorija labai skiriasi nuo Afrikos šalių, jų sudėtinga, užkariavimais ir opresija ženklinta praeitis galbūt veikė kultūras panašiai. Mąstant apie skirtingų šalių paveldą ir kolonizatorių ar okupantų įtaką jų kultūroms, kyla panašūs klausimai. Sąlyčio taškų išties nemažai. Ar galima taikyti postkolonializmo studijų prieigą tiriant Lietuvos kultūros istoriją? Kaip postkolonializmo siūlomi įrankiai gali padėti suprasti praeities ir dabarties ryšį? Atsispiriant nuo filmo „Dahomėja“ norisi klausti: kokia yra mūsų šalies kultūros paveldo situacija?

Kadras iš dokumentinio filmo „Dahomėja“

PROGRAMA:

17:00 Durys atsidaro, galimybė savarankiškai apžiūrėti parodą „David Goldblatt (Ne)matomos struktūros“

17:30 Ekskursija po parodą „Pranas Domšaitis (1880-1965). Jos / Jo figūra“ su kuratore dr. Aušra Trakšelyte

18:00 Mati Diop filmo „Dahomėja“ (67 min.) peržiūra

19:15 Diskusija „Postkolonializmas: nuo Benino iki Lietuvos“

Data: lapkričio 25 d. 17:00

Vieta: Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)
Registracija: https://tinyurl.com/5ydwau3w

 

Diskusijos dalyviai:

Režisierius Karolis Kaupinis

Baigė lyginamosios politikos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Dirbo užsienio naujienų redaktoriumi Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, vedė ir kūrė laidą „Pasaulio Panorama“. Kuria kiną, ką tik baigė pjesę teatrui, pastatė operą televizijos archyvams ir džiazo improvizacijai, kelis pastaruosius metus praleido kurdamas Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus nuolatinę ekspoziciją.

Dailės istorikė, medievistė Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė

Tyrinėja Europos ir Lietuvos Viduramžių ir Naujųjų laikų kultūrą, istorinės atminties ir vaizduotės klausimus, analizuoja rašytinius dailės šaltinius, lituanistinį kultūros paveldą. Dirba Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedroje ir Dailėtyros institute.

Kultūrologas, menotyrininkas, eseistas Prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius

Tyrinėja architektūros istoriją ir teoriją, urbanizmo studijas, postkolonializmą, Lietuvos literatūrą, kultūros istoriją. Dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete ir Vilniaus universiteto Anglų filologijos departamente.

Moderatorius: Dovydas Kiauleikis, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorės pavaduotojas

Ekskursiją ves:  Dr. Aušra Trakšelytė yra dailėtyrininkė, parodų kuratorė, kultūros renginių organizatorė. Domisi įvietintu menu ir jo teorija, tyrinėdama šią temą įvairiais formatais. Dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Renginį inicijuoja Kino leidybos kompanija „Taip toliau“. Pavadinimas „Taip toliau“ nusako kompanijos kuratorinę kryptį, pasukančią toliau nuo Lietuvoje dominuojančios Europos ir Šiaurės Amerikos kino kultūros. Tai ne tik geografinės kryptys, kino ekrane nukelsiančios į Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos žemynus, bet ir pasiūlymas paskui kuruojamo turinio formas bei idėjas žiūrovams keliauti, galbūt, toliau nei įprasta ir leistis būti nustebinamiems.

Komentarai