Nepatogūs klausimai, nepatogus kinas – prasideda „Nepatogus kinas“ - KINFO

Festivalio „Nepatogus kinas“ atidarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Spalio 8-tą dieną prasidėjo nepatogiausias Lietuvoje festivalis – 18-asis „Nepatogus kinas“. Kaip ir kasmet, jis kvies gilintis į temas, kurios yra nepatogios ir skaudžios. Festivalis iki spalio 27 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose, jo filmus bus galima žiūrėti internete, daugiau nei 400 bibliotekų bei įkalinimo įstaigose.

„Nuskambėjo minčių apie pokytį. „Nepatogaus kino“ misija skamba taip – mes esame tam, kad žmonės gali keisti ir keistis. Lengva pasakyti, ne taip paprasta yra padaryti. Ir tikrųjų labai džiaugiuosi, kad šitas vakaras iliustruoja tai, kokie nelengvi yra pasirinkimai, su kuriais mes, festivalio organizatoriai, susiduriame kiekvieną dieną, galvodami apie savo veiklą, apie savo programą. Apie visas auditorijas , su kuriomis dirbame.

Kaip pasirinkti, kas yra svarbiausia, kai pasaulis griūna tarsi kortų namelis. Kaip pasirinkti, apie ką kalbėti su pačiomis įvairiausiomis auditorijomis, su kuriomis dirba „Nepatogus kinas“ – tai daugiau kaip 3000 moksleivių, su kuriais susitiksime per šių metų festivalį. Tai daugiau kaip 400 bibliotekų lankytojų įvairiausiose Lietuvos vietose. Ką svarbaus pasakyti jiems, kaip juos įkvėpti? Tai yra dilemos, kurias svarstome, labai džiaugiuosi, kad šį vakarą ir jūs jas svarstote“, – linkėdamas nepatogaus ir įkvepiančio filmo kalbėjo festivalio direktorius.

Šiemet festivalio rengėjai sureagavo į tai, kas vyksta pasaulyje bei Lietuvoje, ir siūlė sudalyvauti rinkimuose ir patiems išsirinkti atidarymo filmą. Buvo galima rinktis iš trijų filmų.

Vienas iš programos sudarytojų Vladas Rožėnas agitavo už filmą apie Viktorą Orbaną „Juodoji demokratija“, programos vadovė Eva Sinicaitė agitavo už filmą apie Palestiną „Ne jūsų žemė“, o festivalio inovacijų vadovė ir viena iš programos sudarytojų Judita Ragauskaitė agitavo už filmą apie Butano laimės indekso rinkėją „Laimės agentas“.

„Visi šie trys filmai savotiškai yra verti jūsų balsų. Ir kad kuris iš tų trijų laimės, tai bus teisingas pasirinkimas, nes jūsų dauguma už jį nubalsuos, vadinasi, jis ir turėjo laimėti ir jūs išgirdote teisingus argumentus. Bet visgi aš siūlau rinktis filmą lyderį.

Dabar esame rinkimų viduryje ir galime kolektyviškai kaip šiandien salėje susirinkę kultūros, politikos žmonės nubalsuoti ir pasakyti, kad demokratija nėra megztinis kaip Kalėdų dovana, kad demokratija gali būti ir yra prioritetas, svarbesnis negu lozungai, negu partijų pavadinimai, negu individai. Nejuokinga, bet vis vien rinkitės Nr. 1 – „Juodoji demokratija“, – prieš balsavimą už savo filmą agitavo V. Rožėnas.

Jam replikavo antrąjį filmą – „Ne jūsų žemė“ – reklamuojanti kolegė.

„Tai, ką sako Vladas, iš tikrųjų yra labai svarbu ir mums reikia padaryti pasirinkimą ir pabalsuoti, bet tai reikia daryti sekmadienį, todėl nebūtina to daryti dabar. O Juditos filmas yra smagus, todėl jį galima žiūrėti bet kada.

Aš noriu pasakyt, kad vis dėlto atidarymas yra būdas nusiųsti žinutę. Suprantame visi, kad sėdime šioje salėje už uždarų durų, ir nieko iš esmės pasaulyje nepakeisime tuo, kad pažiūrėsime šitą filmą. Kadangi pasirinkimas būtų padarytas mūsų, tai jis būtų labai svarbus palaikymas patiems kūrėjams. Kaip minėjau, tai yra ne tik jų filmas, bet tai yra jų gyvenimai. Ir nuo pat premjeros Berlynalėje jie yra priversti slapstytis, nes kilusi reali grėsmė jų gyvenimams. Labai skatinu padarytų tokį pasirinkimą ir paliudyti, kad mes juos net ir čia, Lietuvoje, „Nepatogiame kine“ girdime, matome ir pasirenkame tai daryti“, – agitavo Eva Sinicaitė.

Su abiem kolegomis nesutiko trečiojo filmo agituotoja teigdama, kad tai – puikūs filmai ir juos tikrai reikia pamatyti, bet šiandien.

„Juodoji demokratija“ – dvi valandos stipraus turinio po pusvalandžio debatų – malonumas, bet kitą savaitę atvyksta šio filmo režisierė. Ir ar nebūtų smagu susipažinti su ši filmo režisiere? „Ne jūsų žemė“ – filmas turbūt mano favoritas. Bet ar jums nebūna, kad pažiūrėjus sunkų filmą jis lieka jūsų širdyje ir sieloje kurį laiką nebesinori nieko žiūrėti?

Šiandien atidaromas festivalis su penkiasdešimties stiprių, nuostabių filmų programa, kurių jūs greitu metu turbūt nenorėsite pažiūrėti. Aš tikrai liūdėčiau nesutikdama jūsų kino salėse, nes mes visai neturime karą.

Pabaigai, per 18-ka festivalio gyvavimo metų per atidarymus ne kartą esame rodę filmas apie demokratijos iššūkius ir esame ne kartą rodę filmą apie tai, kas vyksta Palestinoje, bet dar nė karto nesame rodę filmo apie laimę. „Laimės agentas“ yra jums, jūsų gerovei ir tiems, kurie neturi karvių“ – kalbėjo Judita Ragauskaitė.

Galiausiai atidarymo dalyviai nubalsavo už filmą apie laimę ir žiūrėjo dokumentinę juostą apie Butaną – „Laimės agentas“.