Naujienos
„Meno avilio“ sinematekoje – vardinės kino profesionalių (-ų) rekomendacijos
Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ pavasarį kviečia pasitikti su skaitiniais ir filmais, rekomenduojamais Lietuvos kino kūrėjų, kuratorių ir tyrinėtojų. 2022 m. pradėta iniciatyva siekia sudaryti palankias sąlygas plėsti ir gilinti žinias kino meno studentėms (-ams) ir profesionalėms (-ams), supažindinti visuomenę su audiovizualine kultūra, kurti atvirą informacijos ir turiningo laisvalaikio erdvę.
Šiais metais vardines rekomendacijų lentynas sudarė rašytojas, kinotyrininkas Narius Kairys, kino kritikė Monika Gimbutaitė, kino režisierės Elena Kairytė ir Gintė Regina, dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ ir „Menų spaustuvės“ infoteka. Jose nugulė leidiniai ir filmai iš Sinematekos ir lentynų kuratorių asmeninių kolekcijų. Dalis Sinematekos kolekcijoje saugomų ir rekomenduojamų leidinių yra išduodami į namus, skaityti periodiką ir žiūrėti filmus lankytojai kviečiami vietoje, adresu A. Goštauto g. 2, Vilniuje. Sinematekos skaitykla ir filmoteka atviros nuo pirmadienio iki penktadienio, 10–17 val.
Rekomenduoja kino tyrinėtojos (-ai): netikėtos kelionių kryptys ir originalios (auto)biografijos
Rašytojo, kinotyrininko Nariaus Kairio rekomenduojamus skaitinius vienija geografinių, estetinių ir intelektualinių kelionių leitmotyvas, kuriantis organiškas vaizdo ir teksto jungtis bei kviečiantis skirtingomis kryptimis mąstyti apie kino prigimtį. Jo sudarytoje lentynoje nugulė vengrų rašytojo Laszlo Krasnahorkai romanas „Šėtoniškas tango“. Pagal šį kūrinį režisierius Béla Tarras sukūrė savo legendinę juodąją komediją tuo pačiu pavadinimu – amerikiečių mąstytoja Susan Sontag ją rekomendavo peržiūrėti vieną kartą per metus. Kino kūrėjo Jono Meko dienoraščiai „I Had Nowhere to Go“ lydėjo N. Kairį kopiant į Etnos ugnikalnį, bet, pasak jo, neįprastas erdves, reikalingas panašių knygų skaitymui, atstoja ir išskirtinės kultūros vietos kaip „Meno avilio“ sinemateka. Joje laukia ir Nariaus Kairio rekomenduojamos Teju Cole „Blind Spot“, Johno Bergerio „Kaip menas moko matyti“, Alphonso Lingio „Contact“, Andrejaus Tarkovskio „Įamžintas laikas“, Nerijaus Mileriaus „Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos“.
Kino kritikė Monika Gimbutaitė kviečia atrasti originalias (auto)biografijas, siūlančias naujas perspektyvas ir leidžiančias atidžiau įsižiūrėti į kuriantį žmogų. Jos rekomenduojamų knygų lentynoje – François Truffaut „Hitchcock/Truffaut“, Iano Penmanno „Fassbinder: Thousands of Mirrors“, Linos Kaminskaitės-Jančorienės ir Aurimo Švedo „Epizodai paskutiniam filmui: režisierius Almantas Grikevičius“, Laimono Tapino „Medyje angelas verkia“ ir Marguerite Duras „My Cinema: Writing & Interviews“. Sinematekos lankytojos (-ai) taip pat kviečiami žiūrėti (auto)biografijos žanrą savitai interpretuojančius Dereko Jarmano „Blue“, Agnès Varda „The Beaches of Agnès“, Peterio Watkinso „Edvard Munch“ ir Milošo Formano „Amadeus“.
Rekomenduoja kino kūrėjos: aistra gyventi ir kurti
Nekonvencionalių (auto)biografijų temą nuosekliai pratęsia kino režisierės Elenos Kairytės rekomendacijų lentyna, skirta nekonvenciniams kino autoriams, netelpantiems į aiškius teorinius rėmus ir liudijantiems gyvenimo bei pažinimo alkį. Joje rikiuojasi Rūtos Oginskaitės „Nuo pradžios pasaulio: apie dokumentininką Robertą Verbą“, Nielso Pagh Anderseno „Order in Chaos: Storytelling and Editing in Documentary Film“, Seymouro Chatmano ir Paulio Duncano „Michelangelo Antonioni: the Investigation 1912-2007“, „Werner Herzog: a Guide for the Perplexed / Conversations with Paul Cronin“ ir Giedrės Beinoriūtės „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Veržliai gyvenusių ir kūrusių asmenybių galeriją papildo filmografijos sąrašas, kuriame – Federico Fellini „Amarcord“, „The Chaplin Collection: The Kid“, Ermanno Olmi „Il Posto“, Dzigos Vertovo „Man with a Movie Camera“ ir „The Agnès Varda Collection: Vol. 1 (La Pointe Courte, Cleo from 5 to 7, Le Bonheur, The Gleaners and I)“.
Kino režisierė Gintė Regina kviečia kreipti žvilgsnį į belgų kino kūrėją Chantal Akerman ir italų eksperimentinio kino režisierę Lorenzą Mazzetti, formavusias alternatyvųjį – novatorišką, eksperimentinį, feministinį – kino kanoną. Lentynos sudarytoja atkreipia dėmesį, kad abiejų kūrėjų biografijas paženklino Holokaustas, o interesai neapsiribojo kinu – Akerman kūrė videomeną ir instaliacijas, o Mazzeti buvo tapytoja bei lėlių teatro įkūrėja. Pažintį su ir nenuilstamai savo vietos ieškojusiomis klajoklėmis Gintė Regina ragina pradėti su Ch. Akerman „My Mother Laughs“ ir L. Mazzetti „London Diaries“ bei „The Sky is Falling“. Autobiografinius romanus papildo Marion Schmid studija „Chantal Akerman“, Céline Brouwez, Martos Ponsa, Laurence Rassel ir Albertos Sessa „Chantal Akerman: Travelling“ bei „Another Gaze: a Feminist Film Journal (No. 4, 2020)“ numeris.
Rekomenduoja kuratorės (-iai): kertant tradicines teritorijas
„Menų spaustuvės“ infoteka, renkanti ir archyvuojanti literatūrą apie scenos menus ir šiuolaikinį meną, siūlo plėsti pažintį su Jonu Meku, išradingai jungusiu skirtingas meninės raiškos formas ir padariusiu reikšmingą įtaką ne tik kino, bet ir literatūros, performanso bei šiuolaikinio meno laukui. Infotekos rekomendacijų lentynoje Sinematekos lankytojos (-ai) ras J. Meko parengtą knygą „Trys draugai: Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon“, Ramūno Čičelio „Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra“, Jurgos Vilės „Meko sodas: apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“ ir Vilniaus šiuolaikinio meno centro išleistą laikraštį „Jonas Mekas ir JAV avangardinis kinas“.
Festivalis „Nepatogus kinas“ Sinematekos lankytojoms (-ams) siūlo tyrinėti nepažintas dokumentikos teritorijas, nukrypstant nuo tradicinių jos formų ir atrandant naujus horizontus atveriančius kūrinius. Dokumentinio kino ištakas, sąsajas su kitomis meno šakomis, politine ir istorine tikrove atskleis Davido MacDougall’o „The Corporeal Image: Film, Ethnography, and the Sense“, Natalijos Arlauskaitės „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ ir Thomo Austino bei Wilmos de Jong „Rethinking Documentary: New Perspectives, New Practices“. Skaitinių rekomendacijas papildys filmografijos sąrašas, kuriame kertiniai pasaulio ir lietuvių dokumentikos pavyzdžiai bei kinematografiniai eksperimentai – Claude’o Lanzmanno „Shoah“, Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ bei Dorjkhandyno Turmunkho ir Peterio Brosenso „State of Dogs“.
Kino kūrėjų ir tyrinėtojų vardinės rekomendacijų lentynos atviros visuomenei Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius). Dalis leidinių išduodami į namus, skaityti periodiką ir žiūrėti filmus lankytojai kviečiami vietoje. Sinemateka dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, 10–17 val. Rekomenduojamus leidinius taip pat galima rasti portale. Plačiau susipažinti su vardinių rekomendacijų lentynų turiniu galima čia.