Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje – Giedrės Žickytės filmo „Irena“ premjera

Vieninteliame Šiaurės Europos A klasės kino festivalyje – Talino „Juodosiosiose naktyse“, įvyko lietuvių režisierės Giedrės Žickytės filmo „Irena“ („A Goodnight Kiss“) premjera. Kaip vienoje pirmųjų filmo apžvalgų pažymėjo britų kino kritikas Antonas Bitelis, G. Žickytės naujas dokumentinis filmas – vienas iš tų retų kūrinių, kurie kalba tyliai, tačiau ilgai išlieka žiūrovo atmintyje.

„Džiaugiuosi, kad salė buvo pilna. Dar likus kelioms dienoms iki premjeros girdėjau, kad bilietų liko tik pirmosiose eilėse, – šypsosi režisierė G. Žickytė. – Kaip ir seansuose Lietuvoje, taip ir čia – pasibaigus filmui, galiniai titrai slinko visiškoje tyloje: iki paskutinės eilutės niekas nekalbėjo, nešnibždėjo ir neišėjo iš salės. Po aplodismentų pirmasis žiūrovas atsistojo ir pasakė, kad tai – geriausias jo matytas festivalio filmas. Atmosfera buvo labai šilta. Iš publikos atsiliepimų supratau, kad Irenos Veisaitės istorija ir žmogiškumas veikia žmones visur.“

Reklama

Pirmąjį interviu tarptautinei žiniasklaidai režisierė davė Londone gyvenančiai kinų kilmės žurnalistei. „Kalbėjomės apie valandą ir buvo gera pajusti, kad filmas suprantamas universaliai – giliai sujaudina net ir tuos, kurie nieko nežino apie Ireną Veisaitę, mūsų kontekstą, Lietuvos istoriją ar okupacijas. Tarptautinę publiką traukia Irenos asmenybė ir filmo atmosfera. Žiūrovai kartojo, kad šis filmas juos netgi ramina, ypač šiandienos kontekste“, – sako G. Žickytė.

Lietuvos žiūrovai filmą „Irena“ dar gali pamatyti šalies kino teatruose, o vasarį filmas pasirodys Estijos kinuose. „Čia filmą suplanuota išleisti būtent vasarį, nes tuomet sukanka 50 metų visame pasaulyje garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärt  kūriniui „Für Alina“. O mūsų filme viena iš pasakojimo gijų kaip tik ir pinasi aplink šį A. Pärt kūrinį, sukurtą kaip paguoda Irenai Veisaitei, besiilgėjusiai savo dukters. Vasarį į filmo pristatymą kviesime daugybę Estijoje gyvenančių Irenos draugų, tikimės, kad dalyvaus ir pats A. Pärt“, – dalinasi režisierė.

„Šuolio“ režisierės Giedrės Žickytės pasakojimas – jautri duoklė iškiliai Lietuvos kultūros asmenybei Irenai Veisaitei. Holokaustą išgyvenusi, artimuosius praradusi, tačiau neapykantai nepasidavusi, ji vietoje keršto rinkosi atleidimą, vietoje tylos – dialogą, vietoje neapykantos – meilę, ir tapo įkvėpimu daugeliui.

Šis asmeniškas filmas – ne tik istorinis liudijimas, bet ir priminimas šiems neramiems laikams, kaip laikysena gali keisti pasaulį, bei kvietimas permąstyti žmogiškumo ir dialogo svarbą. Filmas „Irena“ – jau Lietuvos kino teatruose, anonsas:

Filmą prodiusuoja „Moonmakers“ (Lietuva), bendroje gamyboje su „Allfilm“ (Estija) ir „AGITPROP“ (Bulgarija). Filmą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Europos Tarybos kino paramos fondas „Eurimages“, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Goethe’s institutas, Atviros Lietuvos fondas, „Freidesk“, Estijos kino institutas, Bulgarijos nacionalinis kino fondas ir kt.