Garso postprodukcijos įmonės „Aktida“ direktorius Linas Kalėda sako, kad garsas kine jam niekada nebuvo tik techninis elementas. „Man asmeniškai garsas yra nuotaika. Būna momentų, kai garsas lemia daugiau, negu vaizdas“, – pasakoja jis.
Dirbdamas su įvairiais kino projektais Linas nuolat mato, kaip garsas formuoja emociją, tempą, dramą. Tačiau jo darbe yra viena ypatinga sritis – garsinis vaizdavimas, leidžiantis filmus patirti žmonėms su regos negalia.
Aprašyti fantastinį filmą – vienas sudėtingiausių uždavinių
Garsinio vaizdavimo kūrimas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir didelės vaizduotės.
Linas prisimena pokalbį su garsinio vaizdavimo pradininke Lietuvoje doc. dr. Laura Martinkute apie tai, kaip sudėtinga aprašyti fantastinius filmus – sprogimus, šviesas, nerealius pasaulius.
„Ji man sako – dabar kuriam aprašą filmui „Velnio nuotaka“, ir čia ne ką lengviau negu „Žvaigždžių karai“, – prisimena jis. Netrukus jo komandai ir teko kurti šio miuziklo garsinio vaizdavimo garso takelį. „Tada aš iš tikrųjų supratau, ką ji turėjo galvoje – buvo be galo daug pasakojimų, daug perrašymų, daug sustojimų.“
Nuotraukos autorius: Mindaugas Drigotas
Prieinamumas pagaliau pradėjo judėti į priekį
Situacija, pasak Lino, pradėjo keistis, kai Lietuvos kino centras ėmė finansuoti turinio prieinamumą žmonėms su regos ir klausos negalia. „Mes dabar jau matome ne tik senus, bet ir naujus filmus su garsiniu vaizdavimu. Prieinamumas pradėjo rastis ne atsitiktinai, o sistemiškai.“
Jis įsitikinęs: kūrėjams tai taip pat naudinga. „Kiekvienas režisierius, kūrėjas ar aktorius nori, kad jo filmą pamatytų kuo daugiau žmonių. O čia atsiveria dar viena auditorija.“
Linas atvirai pripažįsta, kad ilgą laiką apie žmones su negalia tiesiog nebuvo pakankamai galvojama. „Jeigu dėl kažkokių priežasčių žmonės buvo pamiršę, kad šalia mūsų yra įvairių žmonių, labai džiugu, kad pagaliau tai suprantame.“
Jo manymu, turinys kuriamas ne „kažkam“, o visiems. Prieinamumas neturi būti išimtis – jis turi būti norma.
Gairės padeda ne spėlioti, o dirbti kokybiškai
Šiame kontekste ypatingai svarbios Lietuvos audiosensorinės bibliotekos parengtos filmų pritaikymo regos negalią turintiems žmonėms gairės. Lino Kalėdos patirtis patvirtina, kad šios gairės yra būtinos – jos padeda ne eksperimentuoti, o kryptingai kurti kokybišką garsinį vaizdavimą.
Konsultuojantis su prieinamumo ekspertais parengtos filmų pritaikymo regos negalią turintiems žmonėms gairės yra laisvai pasiekiamos virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt), todėl kino kūrėjai, platintojai ir garso specialistai gali jau dabar jomis naudotis.
Kai prieinamumas tampa norma, laimi visi: žiūrovai, kūrėjai ir pati kino kultūra. Kinas tampa matomas visiems.
Filmų pritaikymo žmonėms su regos negalia gairės: https://elvislab.lt/leidiniai/18104
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.