Kaip atrodys gyvenimas Ukrainoje po karo? Išties nelengva įsivaizduoti ateitį, tačiau ukrainiečių režisierius Valentynas Vasianovyčius (Valentyn Vasyanovych) kartu su Lietuvos kino gamybos įmonė „M-films“ priėmė iššūkį ir sukūrė filmą būtent šia tema.
Ukrainos ir Lietuvos bendros kūrybos filmą „Iki pergalės!“ kino teatruose išvysime nuo kovo 27 d. Jis jau pelnė tarptautinį pripažinimą – tapo geriausiu Toronto kino festivalio filmu.
Tai neįprastas kūrinys, kadangi žiūrovai jame ras humoro, sarkazmo ir optimizmo, nors nagrinėjamos sudėtingos karo pasekmių, šeimų likimų ir asmeninių iššūkių temos. Įdomu ir tai, kad pagrindinį vaidmenį filme atliko pats režisierius, o kiti aktoriai taip pat nėra profesionalai – tai kūrybinės komandos nariai. Vaidybinį filmą kurti nebuvo lengva dėl nuolat besikeičiančios Ukrainos padėties ir karo konteksto.
Pasikalbėjome su filmo „Iki pergalės!“ režisieriumi Valentynu Vasianovyčiumi ir prodiusere Marija Razgute apie kūrybinį procesą bei filmavimą karo metu.
– Valentynai, kaip kilo mintis sukurti filmą apie Ukrainos ateitį po karo?
Valentynas Vasianovyčius: Vaizduojant ateitį atsiveria daugiau kūrybinės laisvės. Galima paliesti temas, kurios jau yra aktualios visuomenėje karo metu, ir perkelti jas į laikotarpį, kai karas jau bus pasibaigęs.
Istorijai pradžią suteikė įvykiai, kuriuos pats mačiau tarp artimiausių draugų. Dėl karo veiksmų daug ukrainiečių persikėlė į užsienį, todėl šalyje sparčiai mažėja gyventojų, o tai kelia grėsmę Ukrainos egzistencijai. Šeimos, kurios kadaise atrodė tvirtos, pradėjo skirtis. Mačiau, kaip sunkiai draugai pergyvena šias dramas, jų istorijas perkėliau į savo šeimos kontekstą, kuri prasidėjus karui taip pat paliko šalį. Bandžiau įsivaizduoti pokario ateitį ir supratau, kad ji nebus lengva. Nesu įsitikinęs, ar mano žmonai ir dukrai yra prasmė sugrįžti namo. Taip pat neįsivaizduoju savęs užsienyje, suprantu, kad ten neturėsiu galimybės realizuoti savęs profesinėje srityje, kuri yra mano gyvenimo prasmė.
Šis filmas nėra autobiografinis. Tai greičiau kolektyvinė mano socialinės aplinkos biografija, atspindinti žmones, kurie didžiąją gyvenimo dalį praleidžia filmavimo aikštelėse ir žiūrovams kuria išgalvotas istorijas.
– Marija, kaip prasidėjo jūsų su Valentynu bendradarbiavimas?
Marija Razgutė: 2020 m. buvau „ACE Producers“ tinkalveikos mokymų dalyvė, kur susipažinau su ukrainiečių prodiuseriu Volodimiru Yatsenko (Volodymyr Yatsenko), kuris prodiusavo du ankstesnius Valentyno darbus – „Atlantis“ ir „Reflection“. Papasakojau Volodimirui, jog be galo žaviuosi Valentyno filmais ir talentu. Su juo gerai sutarėme, jaučiau, kad galėtume dirbti kartu, nes turėjome panašų požiūrį apie filmus, kūrėjus ir darbą su jais. Tačiau anuomet tiesiog nebuvo tinkamo projekto, ties kuriuo galėtume bendradarbiauti. 2022 m. prasidėjus karui, toliau palaikėme ryšį ir vis pasiteiraudavau, ar galime jiems kažkaip padėti, padaryti kažką daugiau, nei paaukoti pinigų paramos fondams. 2022 m. pabaigoje Volodimiras paskambino ir papasakojo apie projektą, kuriam labai reikia koprodiuserio, galinčio rasti filmui finansavimą už Ukrainos ribų. Visi fondai Ukrainoje buvo sustabdyti, jų likimas, žinoma, neaiškus. Kai sužinojau, kad šio naujojo filmo režisierius yra Valentynas Vasianovyčius – nedvejodama sutikau.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte jau dirbant prie projekto?
M. R.: Iššūkių buvo be galo daug – finansinių, logistinių, kultūrinių ir, žinoma, pats karas. Visus iššūkius labai noriu palikti praeičiai. Net didžiausių krizių metu vis primindavau sau, kad čia tik lengvai išsprendžiamos situacijos – svarbiausia, jog mums nereikia kariauti, esame saugūs ir laisvi, o visa kita – tik sprendinių pasirinkimo ir laiko klausimas. Ši strategija pasiteisino ir po trijų su puse metų labai sudėtingo, bet tuo pačiu ir įdomaus kūrybinio proceso, turime galutinį filmą – be galo šiltą, žmogišką ir netgi viltingą.
– Vienas iš iššūkių – aktoriams suderinti vaidybą ir karo tarnybą. Valentynai, ar būtent todėl pats nusprendėte atlikti pagrindinį vaidmenį?
V. V.: Nuo pat filmavimo pradžios pagrindinio veikėjo vaidmenį atliko profesionalus aktorius, kuris tuo metu tarnavo kariuomenėje ir filmuotis galėdavo tik trumpais laikotarpiais.
Ilgainiui neliko net ir šios galimybės. Supratau, kad mums nepavyks užbaigti istorijos per realų terminą – metus ar dvejus. Bet mes ir toliau dirbome prie filmo: repetavome, ieškojome scenografinių sprendimų, lokacijų, tikslinome dialogus.
Ilgainiui supratau, kad pačiam bus daug lengviau įgyvendinti šią istoriją be tarpininkų, nes net profesionaliausias aktorius į istoriją įneša savo charizmą ir viziją. Kadangi nuo pat pradžių rašiau istoriją apie save ir draugus, nusprendžiau suvaidinti save patį. Galbūt šis aktorinis debiutas netobulas, bet neabejotinai tikras. Man net nereikėjo nieko vaidinti. Tiesiog bandžiau egzistuoti istorijose, kurios man jau buvo įvykusios arba galbūt įvyks ateityje.
– Filmas išsiskiria subtiliu humoru. Kaip pavyko tokiuose sunkiuose kontekstuose atrasti pozityvo?
M. R.: Dažniausiai pirmas žiūrovų įspūdis pamačius filmą – nuostaba. Visi tikisi filmo apie karą, su žiauriais vaizdais ir pan. O tai, ką mato – yra visai priešingai, karas čia jau pasibaigęs, filmas pasakoja jautrias žmogiškas istorijas, nestokoja humoro ir ironijos, o pabaigoje leidžia iš kino salės išeiti su viltimi, kad nors karo pėdsakai labai gilūs, ir nepalieka nepaliestų, tačiau yra vilties, kad viskas bus gerai.
V. V.: Istorija kupina įvairių emocijų, tad tikiuosi, kad ji patiks Lietuvos kino žiūrovams. Filme yra nemažai komiškų epizodų ir nuoširdžių, žmogiškų santykių. Stengiausi gana dramatišką ir beviltišką situaciją parodyti per ironiją ir humorą – paprastai tai atliepia žiūrovų širdis. Svarbiausia, kad tai nuoširdus pasakojimas apie save, be jokių pagražinimų.
Kviečiame pamatyti Ukrainos ir Lietuvos bendrą projektą „Iki pergalės!“ nuo kovo 27 d. Lietuvos kino teatruose.
Apie „M-Films“:
2008 m. įkurta ir šiuo metu viena aktyviausių kino gamybos kompanijų „M-Films“ prodiusuoja vaidybinius filmus, sėkmingai pristatomus svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose bei apdovanotus „Sidabrinėmis gervėmis“.
Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Karolio Kaupinio („Nova Lituania“, „Badautojų namelis“), Marijos Kavtaradze („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“, „Skyrybos karo metu“), Vytauto Katkaus („Uogos“, „Svečias“) – filmus, taip pat itin aktyviai dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.