Miglės Kirklytės nuotrauka
2026 m. rudenį Lietuvos kino teatrus pasieksiančio filmo „Barakuda“ kūrėjai atskleidžia spalvingus, tačiau skaudžius nesenos mūsų istorijos sluoksnius. Kol XX a. pabaigos visuomenė aptarinėjo Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetų prabangius automobilius ir namus, už šių namų durų vyko tikros išgyvenimo dramos.
Viena jų – lemtinga 1993 m. gruodžio naktis, kai Loreta Gedvilaitė-Ganusauskienė, gelbėdamasi nuo įsisiautėjusio vyro Rimanto Ganusausko-Mongolo, buvo priversta su mažamečiais vaikais bėgti iš prabangių šeimos namų.
Loreta yra pasakojusi, kaip po konflikto ji grįžo gyventi į seną savo butą, o pamačiusi atvažiuojantį vyrą, pasislėpė pas kaimynę. „Dar mačiau tą vakarą pro langą, kaip jis į laiptinę atskubėjo apsivilkęs gangsterių filmuose dažnai matomu odiniu paltu, po kuriuo slėpė medžioklinį šautuvą. Išgirdusi mano buto aukšte aidinčius šūvius, palindau po kaimynų lova“, – knygoje „Juodosios mafijos našlės“ našlę cituoja žurnalistas Dailius Dargis. Jis prideda, kad ir 2016 m. ant moters buto durų buvo matyti kulkų žymės.
Netrukus po šio incidento R. Ganusauskas dingo be žinios, o vieniša motina likusią Loretą be pinigų ir automobilio paliko buvę jo bendrai.
„Barakudos“ siužetas paremtas tikrais įvykiais ir 2019 m. vykusiu teismo procesu. Jau daug metų Italijoje gyvenanti R. Ganusausko našlė į teismą vyro giminaitį Henriką Daktarą padavė dėl to, jog jis ją televizijos laidoje išvadino „barakuda“ ir „valkata“. Nors teismą moteris pralaimėjo, proceso medžiaga atvėrė duris į sukrečiančią praeitį.
Audriaus Solomino nuotrauka
Smurtas po prabangos sluoksniu
Filme „Barakuda“ minėtas incidentas laiptinėje tampa lūžio tašku. Filmo režisierius Tomas Vengris pabrėžia, kad kurdamas filmą siekė dekonstruoti mafijos mitus. „90-ųjų kriminaliniame folklore moterys dažnai vaizduojamos kaip prabangos detalės. Rodomei kainą, kurią jos mokėjo už tą blizges: esi narve, net jei tas narvas auksinis, o tavo gyvybė priklauso nuo neprognozuojamos vyro būsenos“, – teigia JAV lietuvis, režisūrą studijavęs Amerikos kino institute Kalifornijoje.
Filme kūrėjams buvo svarbu parodyti ne tik vienos poros santykių dinamiką, bet ir aplinkinių reakciją. „Filme kaimynas tiesiai sako: „Kam gi susidėti su mafiozais ir kitus į tokią padėtį statyti“. Tai galingas sakinys, parodantis, kad nusikalstamo pasaulio šeimų tragedijos nuodijo ir aplinkinių gyvenimus. Daugelis bijojo padėti ar kviesti policiją, nes žinojo – tie žmonės neprognozuojami ir nebaudžiami“, – pasakoja filmo prodiuserė Emilija Sluškonytė.
Miglės Kirklytės nuotrauka
Meilė, virtusi paranoja
Filmas „Barakuda“ dekonstruoja Henriko Daktaro (akt. Šarūnas Datenis) teisme Loretai mestą „barakudos“ etiketę. Kūrėjai siekia parodyti, kad moteris, kurią nusikalstamo pasaulio šulas kaltino materializmu, iš tiesų gyveno nuolatinėje paranojos atmosferoje.
Mongolo (akt. Martynas Nedzinskas) personažas filme transformuojasi iš charizmatiško lyderio į narkotikų ir baimės sužlugdytą vyrą, kuris naktimis nešioja peruką, ant stalo laiko užtaisytą ginklą ir grasina nužudyti savo šeimą, jei ši bandys pasitraukti.
Rašant filmo scenarijų buvo naudojamos tikros teismo posėdžių stenogramos, remiamasi tiesioginiais liudininkų pasakojimais ir D. Dargio tekstais.
Drama „Barakuda“ Lietuvos kino teatruose pasirodys 2026 m. rudenį.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, TELIA Play ir Italijos Emilia-Romagna regioninis kino fondas.