„Kinu gali domėtis kiekvienas. Auginame ne tik būsimus kūrėjus, bet ir jautrią, mąstančią bei kuriančią ateities kartą“, – tiki Nacionalinio mokinių kino festivalio „Aurora“ organizatoriai. Jau balandžio 17–18 d. festivalis kviečia mokinius ir mokytojus giliau pažinti kino industriją, dalyvauti profesionalų vedamose veiklose, o svarbiausia, jauniems žmonėms kurti ryšį su bendraamžiais, kokybišką kino festivalio patirtį išbandant patiems.
Praėjusiais metais aukštą kartelę mokiniams skirtų renginių lauke iškėlęs festivalis šiemet sugrįžta su dar ryškesne programa. Dalyvių laukia devynios kino ir medijų meno sričių profesionalų vedamos paskaitos bei dirbtuvės, konkursinės filmų programos, studijų mugė, mentorystės programa ir šių metų naujovės – festivalio „Banguoja“ audio dokumentikos perklausa, ekskursijos, nekonkursinė Vilniaus trumpųjų filmų festivalio tarptautinė trumpametražių filmų programa „Ir gėlės turi atmintį“, LMTA Nacionalinės kino mokyklos studentų filmų programa bei specialus susitikimas su šių metų festivalio Aurora žiuri.
Festivalyje debiutuoja ir išskirtinai mokytojams bei edukatoriams skirtas renginys – neformalus ugdytojų forumas „Būnant mokykloje prasideda kinas”, kurio tikslas – suburti profesionalus, dirbančius kino ir medijų meno edukacijos lauke.
„Nuo pat pradžių festivalį kūrėme kaip edukacinį renginį, todėl natūralu, kad siekiame festivalio renginiams suteikti kuo daugiau spalvų ir sluoksnių, galimybę nerti gilyn. Šalia filmų peržiūrų norime dalyviams suteikti erdvę, kurioje jie galėtų smalsauti, eksperimentuoti ir kartu su bendraminčiais įgyti naujų patirčių“, – pasakoja viena iš festivalio kūrėjų, Lojotekos vadovė Rūta Grišinaitė-Bernotienė.
Anot jos, atsižvelgta ir į praėjusių metų jaunųjų festivalio dalyvių poreikius.
„Būtent todėl šiemet turime ne tik didelio susidomėjimo sulaukusias dirbtuves, bet ir trumpąsias paskaitas, kurių metu festivalio dalyviai ir visi besidomintys kinu gali užsukti ir pažinti įvairias kino lauko sritis: nuo vaidybos ar montažo iki SFX (specialiųjų efektų) gamybos, prostetikos ir rekvizito srityse. Visi šie programos elementai tarnauja vienam tikslui – padėti jaunam žmogui patikėti, kad kinu gali domėtis kiekvienas“, – priduria R. Grišinaitė-Bernotienė.
Kaip ir praėjusiais metais, daug dėmesio skiriama ir tam, kad festivalyje susitiktų jaunimas iš skirtingų miestų ir tautinių mažumų bendrijų. Tai atsispindės ne tik festivalio savanorių komandoje, bet ir konkursinėje programoje. Organizatoriai primena, kad festivalio veiklos – nemokamos ir atviros visiems besidomintiems kinu: dalyvauti kviečiami ir tie, kurie šiemet programoje savo filmo nepristato.
Konkursinėje programoje – skambūs mokinių pareiškimai
Šiais metais festivalis į konkursinę programą „Atradimai” sulaukė net 115 filmų iš 18 skirtingų šalies miestų.
„Džiugiamės ne tik skaičiais, bet ir besiplėčiančia geografija, įrodančia, kad kuriančių jaunų žmonių yra ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesniuose miesteliuose. Sulaukėme nemažai dokumentinio kino, muzikinių klipų, vaidybinių filmų. Tai nuteikia itin viltingai – auga ne tik techniškai raštingi kūrėjai, bet ir gili, empatiška bendruomenė, kuriai kinas yra būdas ne tik pasakoti istoriją, bet ir betarpiškai dalytis jausmu, ieškant autentiško ryšio su žiūrovu“, – pasakoja R. Grišinaitė-Bernotienė.
Į konkursinę programą po atrankos pateko 33 filmai. Kaip ir praėjusiais metais, specialiai suburta komisija festivalio metu išrinks geriausią programos filmą, taip pat atskiri apdovanojimai bus skirti už geriausią operatorės ar operatoriaus darbą bei geriausią montažo režisierės ar režisieriaus darbą.
Šiemet žiuri nariai – Gabrielė Cegialytė, „Lithuanian Shorts“ projektų vadovė ir Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vykdomoji direktorė, Vytautas Katkus – kino operatorius ir režisierius, Ignė Narbutaitė – montažo režisierė.
„Konkursinių programų filmuose pastebėjau daug mokiniams aktualių temų – nuo abitūros patirčių, santykių su šeima ar draugais iki savirealizacijos, savęs atradimo, tapatybės paieškų. Nustebino žanrų įvairovė – tarp atrinktų juostų – eksperimentiniai, siaubo ar net kaubojiški filmai. Jaunimas eina į gylį: jei šie žmonės nuspręs pasukti į kino lauką, tikiu, kino industrijos laukia šviesi ateitis“, – teigia G. Cegialytė.
Anot Ignės Narbutaitės, pamatyti filmai sukėlė daug minčių, atvėrė naują požiūrį: „Nustebino praplėstos ribos, daug žaidimo su formomis – filmuose išvydome archyvinių momentų, eksperimentų su vaizdu“, – pasakoja montažo režisierė.
Režisierius, operatorius Vytautas Katkus ragina nepamiršti ir festivalinės patirties.
„Tokiuose festivaliuose patenki į tam tikrą savo bendraamžių, besidominčių panašiais dalykais, koncentratą – taip gimsta naujos pažintys, o pamatyti filmai, vykstantys mokymai gali įkvėpti judėti pirmyn. Linkiu tas galimybes pastebėti ir išsinešti atradimus, kurie įkvėptų ateityje“, – mintimis dalijasi V. Katkus.
Pilna festivalio programa ir daugiau informacijos: www.aurorafestivalis.lt
Festivalio organizatorius Lojoteka. Edukacinis medijų centras (Vilniaus jėzuitų gimnazija. Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalį globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Edukacinį ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.