Ji verkia žiūrėdama naują „Bridžertono“ seriją, o jis norėtų nueiti į pasimatymą su Liza (akt. Angelina Jolie) iš filmo „Mergina su trūkumais“. Pažadinta naktį ji galėtų išvardyti visus keiksmažodžius iš Marijos Kavtaradzės filmų dialogų, o jo niekas negali įtikinti, kad miuziklai verti dėmesio. Kino žurnalistė Austėja Kuskienė ir filmų entuziastas Jovaras Skanas LRT KLASIKOS eteryje prieš kurį laiką pristatė tinklalaidę „Be spoilerių“, skirtą pasaulinėms kino naujienoms ir aktualijoms.
Visų A. Kuskienės ir J. Skano laidų klausykitės čia.
– Austėja, ar laikai save kino moksliuke?
A. Kuskienė: Esu tikra lietuviško kino moksliukė – nuolat seku pulsą ir galėčiau vidury nakties pažadinta pasakyti, kiek apdovanojimų pelnė Laurynas Bareiša bei kaip vadinasi visi ankstyvieji Marijos Kavtaradzės trumpametražiai filmai.
Gimiau jaunų tėvų šeimoje, todėl jie dažnai mane nusivesdavo į kiną, kuriame pamačiau ne tik „Liūtą karalių“, bet ir daug rimtų, suaugusiesiems skirtų filmų, pavyzdžiui, „Žmogų su geležine kauke“, „Titaniką“ ir „Evitą“.
Be kita ko, mano kartos žurnalistikos studentai buvo ugdomi kaip kultūros žurnalistai. Tad sulaukusi klausimo, kokia žurnaliste norėčiau būti, minėdavau Lolitos Bytautaitės pavardę. Vėliau susipažinau su savo vyru, kuris Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo režisūrą. Taip susipažinau su kino pasauliu iš arti, turėjau galimybę stebėti, kaip augo šiandien jau garsios šiuolaikinio lietuviško kino pavardės.
– O kaip tu, Jovarai?
J. Skanas: Ko gero, esu pernelyg savikritiškas ir moksliuku vadinčiausi nebent peržiūrėjęs daugiau kino filmų ir perskaitęs daugiau teorijos. Veikiau esu aistruolis – peržiūrėjęs filmą atsidarau kino „Vikipediją“ ir skaitinėju apie aktorius, scenaristus, režisierius. O duete su Austėja atstovauju „paprastam žmogui“ (juokiasi).
– Šiame dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje visos kino rekomendacijos gali būti itin individualizuotos. Kam reikalinga dar viena kino tinklalaidė?
A. Kuskienė: Šiuolaikiniai algoritmai siūlo tai, ką žmogus žiūri dažniausiai, jie prisitaiko, o mes norime praplėsti socialinių tinklų burbulų ribas.
J. Skanas: Diskusijoje su DI reikia įdėti pastangų, galvoti klausimus, susirašinėti, o mes taip pat siūlome ir poilsį. Be to, tinklalaidėje jaučiame aistrą, erzulį, smalsumą, ginčijamės ir sutariame, diskutuojame, kiek paveikios yra naujausios kino pasaulio premjeros. Juk praėjusiais metais kino žmonės negalėjo nekalbėti apie „Barbenheimerio“ fenomeną!
A. Kuskienė: Taip pat visoje kino gausybėje reikalinga individuali, ne rinkodarinė atranka. Mano skonis itin eklektiškas: dievinu dešimtojo dešimtmečio romantiką, pavyzdžiui, „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“, miuziklus, kurių, beje, Jovaras nekenčia.
J. Skanas: Išskyrus „Kalifornijos svajas“! O aš esu tipiškas tūkstantmečio kartos kiną mylintis vyrukas – žaviuosi Paulu Thomasu Andersonu, Quentinu Tarantino ir Micheliu Gondry.
– Ko jums trūksta šių dienų populiariajame kine?
J. Skanas: Esu įsitikinęs, kad „popsas“ turėtų būti protingesnis! Reikėtų mažiau filmuoti prie žaliųjų ekranų, kurti specialiųjų efektų ir skylėto DI šlamšto. Norime filmų su pastanga ir pagarba žiūrovui! Suprantame, kad didelė dalis režisierių ir scenaristų susiduria su kino industrijos realijomis, bet laikas nuo laiko atsiranda filmų, išspaudžiančių daug daugiau.
A. Kuskienė: Norėčiau, kad lietuvių kūrėjai nebeturėtų tokios didelės skirties tarp meninio ir komercinio kino. Vieni turėtų būti žiūroviškesni, o kiti – mažiau nusipiginę. Norėčiau daugiau „Paradų“ ir „Pietinia kronikų“.
– Skaitydama prastos kokybės minkštų viršelių literatūrą noriu poilsio. O ko jūs ieškote kine?
A. Kuskienė: Jausmų! Noriu verkti ir gailėtis, jausti skausmą ir grožį. Kitaip nei populiariajame kine, šito trūksta intelektualiajame audiovizualiniame mene.
J. Skanas: Aukščiausio lygio „popso“ pavyzdys man yra „F1“ su Bradu Pittu. Vienas pagrindinių mano vertinimo kriterijų priklauso nuo to, kiek žiūrint filmą norisi žvilgčioti į mobilųjį telefoną.
A. Kuskienė: Oho, koks tu reiklus!
– Trokštate įdomumo šiame turinio persisunkusiame gyvenime?
J. Skanas: Taip, noriu gerų dialogų, tikrų kino žvaigždžių (Leonardo DiCaprio, Johno Travoltos, Nicole Kidman), kurias gražiai aprengtų, jas sekiotų kameros, jos sakytų juokingas ir charizmatiškas frazes.
– Ar yra filmas, kuris objektyviai prastas, bet jums patinka?
A. Kuskienė: Einu į „Letterboxd“ pasižiūrėti, ką ten prisižymėjau! Tiesa, prieš kuriant „Be spoilerių“ Jovaras man pasiūlė prisiregistruoti tame tinklalapyje ir įvertinti patikusius filmus, tad sužymėjau visus per gyvenimą peržiūrėtus kūrinius (juokiasi). Užtrukau dvi paras.
J. Skanas: Aš juk tau sakiau, kad tai nesąmonė. O dėl prasčiausio filmo man net gėda pasakyti… Matyt, tenka prisipažinti, kad tai „Filmas 43“. Tai idiotiška ir fragmentiška komedija, kurioje vaidina Emma Stone, Richardas Gere’as, Hughas Jackmanas, Kate Winslet ir kiti.
A. Kuskienė: Labai daug metų žiūrėjau ir emociškai investavau į „Saulėlydį“… Kai skaičiau knygas, pati buvau palikta vaikino, todėl susitapatinau su pagrindinės herojės Belos „skyle krūtinėje“.
J. Skanas: Bet Edvardas jos juk nepaliko…
A. Kuskienė: Jovarai, paliko! Antroje dalyje! Dabar viską išspoilinai! Tačiau ne veltui pusė pasaulio paauglių gyveno šiais filmais, nors jie, vampyrai, ir laipiojo po medžius, ir klausėsi Claude’o Debussy.
J. Skanas: Gal nuskambėsiu snobiškai ir elitistiškai, bet žiūrėdamas šią filmų seriją edukaciniais tikslais juokiausi susiėmęs už pilvo. Visgi abu – Robertas Pattinsonas ir Kristen Stewart – subrendo kaip labai geri aktoriai.
– Kieno komandoje esate – vampyro Edvardo ar vilkolakio Džeikobo?
A. Kuskienė: Edvardo, nes jis toks šaltas, intelektualus ir susitvardęs…
J. Skanas: Bet jam 1000 metų, o Belai buvo 16…
A. Kuskienė: Jam viso labo buvo 104 metai… O Dieve, Bela buvo vargšė nepilnametė, kurią pro langą stebėjo Pirmąjį pasaulinį karą išgyvenęs senis!
J. Skanas: Man pasisekė, kad man patinka tikrai geri filmai, kaip, pavyzdžiui, „Žiedų valdovas“.
– Dabar atsakykite: „Haris Poteris“ ar „Žiedų valdovas“?
A. Kuskienė ir J. Skanas: Abu!
– Apie kurį filmą jums negėda kalbėti ir kurį dažniausiai pristatote kaip savo identiteto dalį?
A. Kuskienė: Manyčiau, kad į vieną eilę statyčiau „Forestą Gampą“, „Bulvarinį skaitalą“ ir „Bridžertoną“.
J. Skanas: „Bulvarinis skaitalas“ ir „Jausmų galia“.
– Visi turime savo fikcines simpatijas. Su kuriuo veikėju norėtumėte nueiti į pasimatymą?
A. Kuskienė: Aš norėčiau nueiti į pasimatymą su Antonijumi Bridžertonu, kurį įkūnijo aktorius Jonathanas Bailey. Jis yra iš giminės, kurios visi nariai pavadinti pagal abėcėlę, tad jis – vyriausias sūnus, apie kurį sukasi visas antrasis „Bridžertono“ sezonas. Na ir, aišku, Edvardas iš „Saulėlydžio“…
J. Skanas: Mane labiausiai žavi problemiškos, fatališkos kino veikėjos, kurios verčia ir juoktis, ir verkti. Tokia yra Liza iš „Merginos su trūkumais“.