Prieš bestselerius ir populiarius televizijos šou – dar prieš Anthony Bourdainui tampant tuo, kurį pažinojo visas pasaulis, buvo 1975-ųjų vasara. Vaizdingame Provincetoun miestelyje, liesas paauglys iš Naujojo Džersio pirmą kartą pajunta, kokiu žmogumi vieną dieną taps.
Režisierius Mattas Johnsonas pristato pašėlusį ir emocingą pasakojimą apie vieną mylimiausių šiuolaikinės kultūros ikonų. Nutrūktgalviškas ir pernelyg savimi pasitikintis, ir kažko ieškantis „Tonis“ atveria netikėtą langą į kulinarijos legendos gyvenimą dar prieš pasauliui sužinant jo vardą, dar prieš pačiam A.Bourdainui atrandant aistrą, kuri nulėmė jo gyvenimą. Šis filmas vertintojų Rotten Tomatoes jau įvertintas ypač aukštai – 95proc.
Pagrindinį – jaunojo Anthony – vaidmenį filme atlieka Dominicas Sessa (vaidinęs filme „Svajonių atostogos“). Dramoje „Tonis“ jis neria tiesiai į karštį ir chaosą restorano virtuvėje, kur būsimas rašytojas paskutinę vasarą prieš studijas plauna indus šalia maištingų, keistų ir taisyklių nepaisančių virtuvės darbuotojų. Būtent čia klojami pamatai kulinarinei karjerai, kurią vėliau vainikuos bestseleriu tapę A.Bourdaino memuarai „Virtuvė slaptai: kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai“.
Filme „Tonis“ savo personažą puikiai vaidina ir Antonio Banderasas, įkūnijantis nuoširdų, bet šiurkštoką jūros gėrybių restorano šefą, paimantį jaunąjį A.Bourdainą savo globon; bei Emilia Jones, vaidinanti jauną moterį, pavergiančią Tonio širdį. Režisierius M.Johnsonas meistriškai perteikia saulės nutviekstą vasaros chaosą, kai kiekviena naktis atrodo verta prisiminimų, kiekviena klaida – romantiška, o viena akimirka gali visiškai pakeisti gyvenimo kryptį.
„Kurdami „Tonį“ norėjome suprasti, kaip A.Bourdainas tapo tuo žmogumi, kuriuo vėliau jį pažinojome, o pats Provincetownas man buvo toks pat netikėtas atradimas, koks jis buvo ir jam“, – pasakoja režisierius, kuris rašydamas filmo scenarijų pats gyveno šiame pakrantės miestelyje.
„Tai vieta, į kurią gali nuvykti toliausiai, neišvykdamas iš Amerikos – tikras kelio galas. Anthony didelę savo gyvenimo dalį praleido ieškodamas. Per virtuves, knygas, televiziją ir keliones jis atkakliai tyrinėjo pasaulį, ieškodamas skonių, istorijų, žmonių ir patirčių, galinčių atskleisti kažką esminio apie patį gyvenimą.
Viso pasaulio žiūrovams jis tapo kur kas daugiau nei šefu. Jis tapo gidu, provokatoriumi, apetito ir susvetimėjimo poetu, regis, unikaliai gebėjusiu rasti artumą ir žmogiškumą bet kurioje vietoje, į kurią nukeliaudavo,“ – sakė režisierius M.Johnsonas.
Filmas nesiekia aprėpti viso A.Bourdaino gyvenimo ar pateikti galutinio ir nekintančio šio žmogaus portreto. Vietoj to kūrėjai į kulinarijos ikoną žvelgia kaip į jauną žmogų, kuris dar tik formuoja savo asmenybę –ambicingą, protingą, pažeidžiamą, alkaną ir giliai abejojantį dėl savo ateities.
Todėl filmas kur kas mažiau kalba apie patį mitą ir daugiau apie tai, kaip šis mitas apskritai pradėjo formuotis. Nors „Tonis“ įkvėptas tikrų įvykių ir paremtas paties A.Bourdaino prisiminimais, kūrėjai sąmoningai vengia paversti filmą muziejiniu eksponatu ar chronologiniu svarbiausių biografijos įvykių katalogu.
Vietoj to, filmas ieško emocinės tiesos – bando suprasti nesaugumo jausmą, troškimus, santykius ir patirtis, kurios vėliau susiformavo į viešą asmenybę, kurią pažinojo milijonai skaitytojų ir televizijos žiūrovų visame pasaulyje.
„Vienintelis Anthony Bourdainas, kurį kada nors galėsime pažinti, yra tas, kurį jis pats leido mums pažinti per tai, ką rašė ir ką kūrė“, – aiškina režisierius. „Ši istorija yra apie privačią jo gyvenimo pusę, kuri vėliau atvedė į nepaprastai viešą gyvenimą.“
Filme Tonis užmezga įvairius santykius, kurie pamažu formuoja jo požiūrį į pasaulį: su šeima, virtuvės darbuotojais, mylimosiomis, mentoriais ir draugais, kurie skirtingais būdais jį provokuoja, vilioja, palaiko arba atstumia.
Vienas svarbiausių žmonių jo gyvenime – Antonio Banderaso vaidinamas Šefas, nedidelio Provincetowno jūros gėrybių restorano savininkas, paimantis jaunąjį Bourdainą savo globon. Režisieriui M.Johnsonui šis personažas reiškia kur kas daugiau nei kulinarijos mentorių. Šefas tampa savotiška atsvara emocinei aplinkai, prie kurios Tonis buvo pripratęs.
„Tonio ir Šefo santykiai yra apie perėjimą nuo tėvo, kuris viską atleidžia, prie tėvo, kuris iš tavęs kažko reikalauja“, – pasakoja M.Johnsonas. „Galiausiai Tonis pradeda tai iš tiesų vertinti.“
Aktoriui A.Banderasui patiko šių santykių emocinis tiesumas. „Man patiko tai, kad Šefas Tonyje įžvelgia kažką dar prieš tai, kai pats Tonis tai pamato savyje“, – sako A.Banderasas. „Jis mato jo potencialą, tačiau taip pat supranta, kad talentas be disciplinos nieko nereiškia.“
Nors vėlesnis A.Bourdaino gyvenimas ir tragiška mirtis neišvengiamai išlieka kultūrinėje atmintyje, filmo „Tonis“ kūrėjai sąmoningai nusprendė neleisti, kad šią istoriją apibrėžtų retrospektyvios tragedijos šešėlis.
„Norėjome sukurti vilties kupiną filmą“, – pabrėžia režisierius M.Johnsonas.
Šis sprendimas nulėmė viso filmo emocinį toną. Užuot parodęs A.Bourdaino gyvenimą iki jo pabaigos, „Tonis“ iš naujo priartina žiūrovą prie savybių, dėl kurių jis taip stipriai palietė žmones: smalsumo, humoro, nesaugumo, dosnumo, empatijos, alkio, prieštaringumo ir nenumaldomo troškimo pažinti pasaulį.
Po šios patirties aktoriui D.Sessai toks „sužmogintas“ A.Bourdainas tapo nebe tiek ikona, kiek paprastu žmogumi, kovojančiu su universaliais jausmais.
„Jis yra toks pats kaip mes visi“, – sako aktorius. „Laikui bėgant, ypač po jo mirties, Antonis buvo iškeltas ant pjedestalo. Tačiau suvokimas, kad jis jautė tą patį, ką jaučiame visi, ir susidūrė su tomis pačiomis problemomis, su kuriomis gyvenime susiduriame mes, leis kiekvienam filmo žiūrovui dar labiau priartėti prie šios asmenybės.“
Biografinė drama „Tonis“ – Lietuvos kino teatruose nuo rugpjūčio 28d.
Komentarai
Reklama