Homoseksualumo tema kine nėra naujiena, tačiau santykiai, vaizduojami šių metų „Kino pavasaris“ „Kritikų pasirinkimo“ programoje dalyvaujančio Lotynų Amerikos filme „Iš toli“ („From Afar“) – stebina ir netgi glumina. Tą puikiai patvirtina po filmo seanso „Kino pavasaryje“ tarp žiūrovų tvyravusi tyla.
„Iš toli“ – tai debiutinis ilgametražis venesueliečio režisieriaus Lorenzo Vigas‘o filmas, 2015 metais pelnęs pagrindinį „Auksinio liūto“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje ir taip ne tik tapęs pirmuoju Venesuelos filmu, nominuotu šiame festivalyje, tačiau kartu paneigęs išankstines kritikų prognozes, kas taps festivalio nugalėtojais. Atsiimdamas apdovanojimą ir pats režisierius išreiškė nuostabą.
Filmo veiksmas nukeliamas į Karakasą, kur vienišas penkiasdešimtmetis Armandas (akt. Alfredas Castro) skurdžiose miesto zonose ieško patrauklių jaunų vyrų, kuriems moka už suteikiamas seksualines paslaugas. Filmo pavadinimas „Iš toli“ tarsi nurodo, jog artumo čia nedaug: Armandas pasitenkina stebėdamas jaunus vyrus, vengdamas bet kokio fizinio kontakto.
Jau pirmajame „Iš toli“ epizode subtiliai parodomas Armando ir jo suvilioto vaikino aktas. Nors tiesioginio dialogo tarp vyrų nėra, vien emocijų dėka išryškėja Armando šaltumas ir abejingas ciniškumas. Netrukus žiūrovas supažindinamas ir su Armando seserimi: judviejų pokalbis atskleidžia sunkų vyro santykį su tėvu. Neapykanta tėvui tampa tarsi nuoroda į skaudžius praeities išgyvenimus, kurie galimai paaiškina netradicinį vyro seksualinį potraukį. Tačiau tai telieka spėlionė, kadangi Armando šeimos vaidmuo filme – tik antraplanis.
Ramūs, lėtai slenkančios ir sekančios filmo subjektus kameros judesiai kuria įtampą, kurią ne retai papildo tik herojų veido išraiškos. Dialogų filme mažai, nors jų ir netrūksta – kūno kalba čia pasako daugiau.
Siužetas įgauna pagreitį Armando kely pasirodžius jaunam, agresyviam ir maištingam Elderiui (akt. Luisas Silva). Armandas pasikviečia jaunuolį pas save eiliniam instinktų patenkinimui, tačiau Elderis jo pasiūlymui pasipriešina sužeisdamas vyrą ir jį apvogdamas. Tarsi nieko netikėto: rizikingi žaidimai ne retai baigiasi nesėkme, kuri, geriausiu atveju, gali suteikti pamoką. Tačiau Armando tai neatbaido, atvirkščiai – jis jaučiasi sujaudintas ir išprovokuotas tęsti pažintį su jaunu nepažįstamuoju.
Neilgai trukus prasideda katės ir pelės žaidimas, kuomet Armandas siekia suvilioti Elderį. Pavojinga pažintis perauga į artimesnį ryšį, kuris greit transformuojasi į draugystę. Jie pradeda pažinti vienas kitą, padėti vienas kitam. Visgi susidūrus skirtingų sociumų atstovams – kokie ir yra Armandas su Elderiu – ilgalaikių santykių perspektyva blanki. Tačiau siužeto daugiasluoksniškumas ir bendravimo situacijų abstraktumas leidžia manyti, jog skirtingi vyrų socialiniai sluoksniai – ne vienintelė problema neįprastuose jų santykiuose.
Elderio bendravimas su suaugusiu vyru greit progresuoja ir tampa aišku, jog jo pyktis ir agresija tėra sunkių gyvenimo aplinkybių primesta kaukė, po kuria slepiasi nuoširdumas, jautrumas ir meilės poreikis. Armandas, panašu, taip pat siekia artumo, tačiau rizikingas ir savidestrukcinis elgesys, vedęs jį santykių pradžioje pažinti Elderį, netrukus perauga į apatiją.
Neįprastumo, kaip ir vietos interpretacijai, čia išties daug: vyrų santykis jiems bendraujant išsikreipia bei tampa dar keistesnis: romantinis intymumas, tarsi pradėjęs sieti vyrus, nejučia tampa tėviškas. Elderis ima siekti Armando dėmesio, kuriam, tarsi gavus prizą, darosi nebeįdomu žaisti.
Siužetas pasiekia kulminaciją Elderiui pasikvietus Armandą į šeimos šventę, kur vaikino motinos įtarumas jų santykių atžvilgiu lieka patvirtintas. Elderis praranda draugų, šeimos paramą, tačiau tai jo nesužlugdo – jis pasiruošęs pradėti naują gyvenimo etapą. Visgi viskas susiklosto kitaip, nei jis galėjo tikėtis.
Lorenzas Vigas‘as „Iš toli“ užbaigia tokia pat maniera, kaip ir pradeda – nepalikdamas daug atsakymų. Painūs siužeto posūkiai ir finalas šokiruoja, nors juose ir atsisakoma perdėto jautrumo ar dramos. L. Vigas‘as, filmui kūręs scenarijų pagal istoriją, parašytą kartu su garsiuoju Meksikos scenaristu Guillermo‘u Arriaga (prisidėjusiu prie filmų „21 gramas“, „Babelis“ scenarijų), atsisakė homoseksualumo problematiškos padėties visuomenėje eskalavimo filme, kaip būtų įprasta tikėtis. Tai filmas apie sužeistus žmones, aplinkybių aukas, taip ir nesugebėjusias atrasti artumo, kurio ieškojo.
Festivalyje „Kino pavasaris“ rodomo filmo „Iš toli“ seansus galite rasti čia.