Labas. Rytas. Vakaras. Prieš pradedant skaityti, siūlome įsijungti šią dainą. Jei patiko, tuomet, bent jau ausims, tikrai patiks „Volterio Mičo slaptas gyvenimas“ (The Secret Life of Walter Mitty, 2013).
Naujienos. Kaip visada nesinori. Ir galėtume to nedaryti. Bet reikia, nes kiekvieną netektį turime išgyventi tam, kad ji nebebūtų tokia skaudi. Praėjusią savaitę savo ekraną „užgesino“ Prancūzų kino režisierius Georges Lautneras. Per ilgą savo karjerą jis sukūrė bene keturiasdešimt filmų. Sudie.
Vienas… du… trys… atsidūskime ir pažiūrėkime, ką beprotiško kino planetos gyventojai iškrėtė per šias septynias dienas. Gali būti, kad „Lietuvos“ kino teatras galų gale prisikels, bet šiek tiek kitokiam gyvenimui. Vienas iš „Modernaus meno centro“ idėjos autorių ir iniciatorių Viktoras Butkus ieško būdų šį centrą įkurti „Lietuvos“ pastate.
Neseniai, savo nuožiūra, vaikai išdalino „BAFTA“ apdovanojimus. Siūlome pažiūrėti ceremonijos akimirkas.
Nors, atrodo, Helovinas baigėsi, moters katės ir žmogaus voro kostiumai nugulė spintose, tačiau pasiekė žinia, kad žiaurusis, nenugalimasis Jasonas Voorheesas (personažas iš filmo „Penktadienis, 13-ta“ (Friday the 13th, 1980) grįžta į kino ekranus. Na, gerai. Grįžta – per stiprus žodis. Ruošiasi grįžti. Arba lėtai grįžta. Numatyta, kad šis žmogus su ledo ritulininko kauke mus gąsdins, o gal jau juokins (?) 2015 metais. Dar spėsime viską pamiršti.
Pailsėjęs, pažiūrėjęs dar kelis tūkstančius filmų, su nauja-sena-vesterno idėja grįžta Quentinas Tarantino. Plačiau – čia.
Siūlome pasidomėti, kokie nauji filmai Jus džiugins šventiniu laikotarpiu.
Vertinimai. Kartais atrodo, kad norintiems išvengti pokalbių apie „Gravitaciją“ (Gravity, 2013) tikrai reikės išlėkti ten… aukštai. Viešojoje erdvėje nenustojama analizuoti šios juostos. Štai dar vienas kritiškas požiūris į „Gravitaciją“.
Davidas O. Russelas pirmą kartą kino kritikams leido pažiūrėti savo naujausią darbą „American Hustle“. Štai kokie peržiūros atgarsiai.
Čia – ne vertinimas, o greičiau kvietimas žiūrėti. Pažiūrėjusius „Sibirietišką auklėjimą“ (Siberian Education, 2013) kviečiame pasidalinti savo mintimis.
Jaudina, įkvepia, nenutolsta ten – į svajonių šalį, o pasilieka čia – ant žemės. Net nėra aišku apie ką kalbame? Tokius padrikus, daugiaprasmius žodžių junginius norisi naudoti peržiūrėjus Felixo van Groeningo filmą „Lūžęs gyvenimo ratas“ („The Broken Circle Breakdown“, 2012). Živilei Pipinytei pavyko geriau ir suprantamiau perteikti savo įspūdžius pažiūrėjus šią juostą.
Nors, dažniausiai, mums įdomu, ką kino kritikai turi pasakyti apie naujausius filmus, tačiau visada pravartu prisiminti, o galbūt tik dabar sužinoti apie tuos kino kūrėjus ir jų juostas, kurie apvertė aukštyn kojom ne tik kino industriją, jos taisykles, bet ir padarė įtaką daugeliui kino kūrėjų. Vienas tokių – Johnas Cassavetesas. Rasa Paukštytė pristato kelis jo filmus. Jei susidomėsite, jau kitą savaitę į šio režisieriaus filmų peržiūras kviečia „Skalvija“.
Skaičiai. Dažnai žiūrint filmą tikriausiai sakote: „Na, aš tikrai taip nedaryčiau… bėk! Kodėl ten eini?“ Tačiau, sociologai teigia, kad, nors ir suprantame, jog kine – viskas netikra, vis tiek savo gyvenimą pradedame gyventi pagal taisykles, kurios kuriamos kine, televizijoje, žiniasklaidoje. Taigi, pažiūrėkime į penkiasdešimt gyvenimiškų, bet nevykusių pamokų, kurias mums bando įdiegti kino kūrėjai. Tikriausiai šis sąrašas bus įdomesnis tėvams, kadangi čia parodoma, kokie nesutramdomi ir išprotėję gali būti paaugliai. Gal Jūsiškis dabar nebeatrodo toks padauža?
Kartais kine svarbiau yra ne vaidyba, o makiažas. Kodėl? Nes kartais, norint paveikti auditoriją, užtenka tik jo. Tačiau šį kartą nagrinėsime ne filmo makiažo paslaptis ir jo paveikumą, o tiesiog pažiūrėsime, kaip specialistai sugeba transformuoti gerai pažįstamus veidus.
Užsukę čia. Galėsite skaityti, klausyti ir žiūrėti – viskas apie „paliečiantį“ kiną vienoje internetinėje svetainėje.
Jau paskelbti „Spirit awards“ nominantai. Peteris Knegtas tarp jų rado net dešimt netikėtumų.
Asmenybės. Greitai Lietuvos kino teatrus pasieks Valdo Babaliausko dokumentinė juosta „V. Paukštė. Įslaptintas gyvenimas“. Dabar siūlome paskaityti interviu su aktoriumi ir filmo herojumi Vytautu Paukšte.
Taip pat rekomenduojame paskaityti ir šį pokalbį su jaunu režisieriumi iš Azarbaidžano Ru Hasanovu. Jo ir Elvino Adigozelio filmas „Chameleonas“ (Buqälämun, 2013) buvo rodomas Lokarno kino festivalyje. Sumokėję vieną litą galėsite susipažinti ne tik su juostos kūrimo aplinkybėmis, bet ir su jauno režisieriaus pasauliu, iššūkiais.
Pripažinkite, būna taip, kad kartais filmo garso takelis yra geresnis nei pati juosta, taip? Taip yra dėl profesionalių ir kūrybingumu stebinančių kompozitorių. Visai neseniai visuotinio pripažinimo ir įvertinimo sulaukė kompozitorius Karolis Biveinis. Pokalbis su juo ne tik apie įvertinimą, bet ir muzikos kūrimo kinui užkulisius.
Rimtai. Nepagailėkite valandos ir būsite įkvėpti, „uždegti“, įaudrinti visai savaitei. Tikrai. Ir rimtai. Aštuoni režisieriai kalba apie savo filmus. Ir tai nėra įprasta reklaminė kalba. Viskas atvirai, rimtai ir kitaip.
Ar žinojote, kad Indijoje nuspręsta kiekvienoje filmo scenoje, kurioje rūkoma, mažomis raidėmis parašyti – „Rūkymas kenkia“? Apie šį ganą absurdišką įstatymą plačiau čia.
Moteris. Ech… gražu. Bet ne tik. Kino ekranus užvaldo galingos, atletiškos, pasaulį gelbstinčios moterys. Šiuo metu populiariausia ir didžiausią įtaką visuomenei daranti yra Katniss Everdeen („Bado žaidynės“ (The Hunger Games, 2012)). Kodėl ir kaip? Atsakymai čia. Tačiau negalvokime, kad mergina su strėlių laidykle apvertė pasaulį aukštyn kojom ir lyčių nelygybė išnyko. Atvirkščiai, aktorė Evan Rachel Wood pabrėžia, kad moterys kine – vis dar nelygiavertės partnerės vyrams.
Šią savaitę tiek spėjo primalti kino malūnas. Oho! Pagalvojote: „Koks įmantrus palyginimas.“? Dėkojame.
Atsisveikiname ir paliekame Jus su vaizdais iš greitai kino ekranuose pasirodysiančios Mariaus Ivaškevičiaus juostos „Santa“ filmavimo aikštelės.