Ypatingas „Kino pavasario“ vakaras ypatingame Vilniaus kino klasteryje

Laimei, ta diena pagaliau išaušo – antradienį, balandžio 1 d., buvo atidarytas Vilniaus kino klasteris, kuriame nuo šiol įvairiausiais pavidalais bus kuriamas kinas. Tas vakaras panašėjo į sambūrį, į kurį sugūžėjo įvairiausi Lietuvos ir tarptautinio kino pasaulio dalyviai. Visi atvyko patyrinėti ne tik unikalaus filmavimo paviljono, bet ir sutikti, išgirsti bei pasidalinti svarbiomis 19-ojo tarptautinio kino festivalio „Kino pavasario“ naujienomis – čia buvo apdovanoti geriausi kino kūrėjai. Taigi – tuojau sužinosime, kam bus įteiktas geriausio kino filmo vertimo prizas, ir kas, žiūrovų akimis, triumfavo keturiose apdovanojimų kategorijose: geriausio lietuviško studentiško filmo, žiūroviškiausio filmo, geriausios kino aktorės ir geriausio kino aktoriaus.

Vilniaus klasterio atidarymo vakaro teminė kryptis – lietuviško kino kūrėjai. Visi susirinkome į ypatingą vietą ir ypatingą vakarą. Pasveikinęs svečius didžiausiame Baltijos šalyse kino paviljone Rolandas Vilkončius paskelbė Lietuvos kino industrijos vakarą prasidėjusiu. Į jį susirinko patys svarbiausi lietuviško kino žmonės, be kurių kūrybos, energijos, jausmų ir idėjų jo nebūtų. Galima tik padėkoti R. Vilkončiui už renginio pradžioje pacituotą Justės Zavišaitės galingą ir skambią mintį, kuri ateityje turbūt nuolatos skambės „Kino pavasario“ festivaliuose: „Negali vertinti lietuviško kino jo nematęs“. Kas tiesa, tas tiesa – nuteikia optimistiškai! Pasak R. Vilkončiaus, jūs kuriate, o mes žiūrime gerą, lietuvišką kiną. Tad tęsiame toliau – ant scenos pasirodė Vilniaus kino klasterio atstovas Kęstutis Drazdauskas.

K. Drazdauskas pasveikinęs svečius naujoje erdvėje ėmė pasakoti apie tai, kas mus domina labiausiai – paviljono atsiradimą: „Sunku nupasakoti jausmą stovint čia – jaučiuosi labai gerai. Tai buvo ilga kelionė man ir mano kolegoms iš „Vilniaus filmų klasterio“. Prieš dešimt metų mes ėmėme svajoti apie tokią vietą kaip šį ir penkerius metus bandėme tai padaryti. Šiandien mes stovime čia, šiame pastate. Mes tai padarėme! Noriu padėkoti visiems kolegoms, visiems partneriams, Ūkio ministerijai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir visiems geriems žmonėms. Tai, kas prasidėjo prieš penkerius metus, maža kelių kompanijų iniciatyva, išaugo į šį stiprų bendradarbiavimą, kuris yra pajėgus būti nacionaline iniciatyva, pajėgus remti filmų gamybą, dalyvauti projekte su festivaliu „Kino pavasaris“. Mes norime, kad žmonių svajonės patektų į ekranus.“

Taip po truputį pereiname prie antro iš pagrindinių vakaro tikslų – ne tik susipažinti su audiovizualine laboratorija, bet ir įvykdyti neatskiriamą „Kino pavasario“ užduotį – apdovanoti kino kūrėjus. Ant scenos buvo pakviesta festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, kuri mus pasveikino ir palinkėjo svarbiausio, ką galime gauti tokioje apsuptyje – prasmingo bendravimo tarpusavyje ir gerų darbų ateityje.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Dokumentiniai filmai apie architektūrą

Tad ko dar trūko šiam vakarui? Audiovizualinis paviljonas juk dar oficialiai neatidarytas – tad perkirpti seną kino juostą, kaip ateities kino kūrimo, pradžios simbolį, buvo pakviesti Vilniaus kino klasterio direktorius Aidas Akcionaitis, festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė ir Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Marius Skarupskas.

Apdovanojimas už geriausią kino vertimą

„Kinas, kaip vienas paklausiausių ir įtaigiausių meno produktų, daro tikrai pastebimą poveikį ne tik bendrai kultūrai, bet ir vertybėms, ir, žinoma, mūsų kalbai. Taigi norėdami atkreipti dėmesį į vertimo reikšmingumą ir jo kokybę „Kino pavasario“ rengėjai drauge su „Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga“ šiemet nusprendė vertinti ir festivalio filmų vertimus bei įsteigti apdovanojimą už geriausią kino vertimą. Šis apdovanojimas, tikimės, padidins publikos jautrumą kino vertimo kokybei, o vertėjus skatins kelti kūrybinį meistriškumą“, – šiais žodžiais R. Vilkončius paskelbti nugalėtoją į sceną pakvietė „Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos“ pirmininkę Rasą Matulevičienę. Ją į sceną palydėjo Kristina Sprindžiūnaitė, vadovavusi vertimus vertinusiems ekspertams, kuri taip pat papasakojo apie geriausio vertimo rinkimo subtilybes.

Ir, galiausiai – už geriausią 2014 m. „Kino pavasario“ filmo vertimą premija skiriama Ievai Mažeikaitei, komisijos žodžiais, gyvai sodriai žodingai ir su polėkiu išvertusiai komediją „Neapolio dainos“, ir antrajai laureatei – Godai Lučiūnienei, už tai, kaip perteikta stilių įvairovė filmų „Raketa“ ir „Virtiniai“ lietuviškuose tekstuose.

Geriausias lietuviškas studentiškas filmas

Šiais metais studentų darbus vertino televizijos laidų kūrėjas Rytis Zemkauskas, scenaristas, rašytojas, filosofas Kristupas Sabolius ir režisierė, scenaristė Kristina Buožytė. Įteikti apdovanojimų į sceną buvo pakviestas žiuri narys R. Zemkauskas: „Noriu pasakyti, kad komisijos nuomonės dėl studentiško filmo labai išsiskyrė, tačiau mes pasiekėme kompromisą ir juo aš labai didžiuojuosi. Apskritai norėčiau, kad herojiniai laikai mūsų šalyje baigtųsi ir prasidėtų sutarimo ieškojimas. To ir linkiu klasteriui!“ Tad apdovanojimas dėl kurio šios žiuri nuomonės sutapo – geriausio studentiško filmo konkurso specialus žiuri paminėjimas skirtas Vytauto Juozėno filmui „Chronos ABC“.

V. Juozėno atsakas dėkojant žiuri nariams ir žiūrovams: „Tikiu, kad komisijai buvo be galo sunku apsispręsti, nes mano filmas buvo radikaliai kitoks nei kiti. Visi labai daug kalbėjo apie tai, kad čia yra kino juostelė, tačiau ji nieko bendro neturi su šiuo filmu. Filmas yra mažas priminimas visiems apie tai, kad kinas yra, visų pirma, apie laiką, šviesą, šių dviejų mistiškų dalykų santykį. Tad aš labai tikiuosi, kad tas mano mažas filmukas visiems dar kartą priminis apie tai, kas yra kinas, ir, kaip tamsta sakė (R. Zemkauskas – aut. past.), kursime gražius dalykus!“

O geriausiu studentišku filmu buvo paskelbtas – Austėjos Urbaitės „Etiudas“!

Žiūroviškiausias filmas

Po beveik dvi savaites trukusio aktyvaus žiūrovų balsavimo daugiausiai žiūrovų simpatijų surinkusio 2014 m. „Kino pavasario“ filmo nugalėtoją išgirstame iš „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programos koordinatorės Justės Zavišaitės lūpų: „Didelė garbė pristatyti geriausią šių metų lietuvišką filmą. Tai buvo sunkiausi filmo rinkimai per visą filmų festivalio istoriją. Turėjome suskaičiuoti visus balsus iš kino salių, internetinio tinklapio ir tokių techninių papildų kaip „App`s“. Ir galiausiai aš galiu paskelbti, kad geriausias šių metų lietuviškas filmas yra Vinco Sruoginio ir Jono Ohmano „Nematomas frontas“.

Jonas Ohmanas apie apdovanojimą: „Mes su šiuo filmu dirbome labai ilgai ir labai sunkiai. Noriu labai padėkoti už paramą, už visus mažyčius dalykus, smulkiausius momentus kuriant šį filmą. Ačiū labai!“

Geriausia kino aktorė

Atėjo laikas pristatyti ir geriausią šių metų šalies kino aktorės apdovanojimą, dėl kurio varžėsi: Jurgita Jurkutė, Beata Tiškevič ir Sandra Daukšaitė-Petrulienė. Nugalėtoją pasveikinti ir įteikti apdovanojimą į sceną buvo pakviestas, R. Vilkončiaus žodžiais, ryškiausias „Kino pavasario“ džentelmenas – festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška, kuris paskelbė nugalėtoją: „Laimėtoja yra ne tik labai talentinga, bet ir labai graži – Jurgita Jurkutė.“

J. Jurkutė apie apdovanojimą: „Noriu pasakyti ačiū dviems žmonėms: tai Agnei Marcinkevičiūtei ir Evaldui Kubiliui, kurie patikėjo manimi, kurie ir yra „kalti“, kad tai (apdovanojimą – aut. past.) laikau savo rankose. Ačiū jums“.

Geriausias kino aktorius

Šiais metais vyko ypač nuožmi kova dėl žiūrovų simpatijų tarp kelių pretendentų: Andriaus Bialobžeskio, Giedriaus Savicko, Kosto Smorigino. Debiutinį geriausio aktoriaus apdovanojimą šiame „Kino pavasario“ festivalyje buvo pakviesta įteikti praėjusių metų geriausia Lietuvos kino aktore pripažinta Valda Bičkutė: „Taigi istorinis momentas – nuo šiol „Kino pavasaryje“ lyčių lygybė. Ir 19-ojo Vilniaus tarptautinio „Kino pavasario“ geriausias Lietuvos kino aktorius – Giedrius Savickas!“

G. Savickas neužmiršdamas vaidinti net gaudamas apdovanojimą apie šį laimėjimą juokavo: „Ačiū visiems labai. Pasiruošiau ilgai kalbėti, nes iš tikro esu labai laimingas. Aš suprantu, kad šitas apdovanojimas yra pranašas, kas gaus gervę… Žinote, žmogus teatre bučiuoja sceną, jeigu yra labai laimingas, tai aš galvoju, gal aš pabučiuosiu ekraną (nueina prie ekrano – aut. pastaba). Dar norėjau visiems padėkoti, kas dirbo su manimi, ir padėkoti už šitą pastatą, kad bus daug darbo ir, kaip sakė graikų filosofas, kad kinas yra kaip du …. Kaip du… Kaip du… Užmiršau. Na, tiek to.“

Po Lietuvos kino industrijos vakaro Vilniaus kino klasteryje, peršasi vienintelė išvada: kad naujos kino idėjos, sugeneruotos su kolegomis kino kūrėjais, ateinančiais metais virs kūnu!