„ACME Film“ archyvas
Nuo rugpjūčio pirmos dienos kino teatruose pradėtas rodyti pirmasis Hosseino Amini režisuotas pilnametražis filmas „Apsimetėlis, sukčius ir dama“ (The Two Faces of January, 2014). „Važiuok“ (Drive, 2011), „47 Roninai“ (47 Ronin, 2013) filmų scenarijaus autorius ryžosi pats užimti režisieriaus kėdę ir sukurti trilerį pagal 1964 metais to paties pavadinimo romaną, parašytą Patricijos Highsmith. Filme pagrindinius vaidmenis atliko Viggo Mortensenas, Kirsten Dunst ir Coenų filme „Groja Liuvinas Deivisas“ (Inside Llewyn Davis, 2013) išgarsėjęs aktorius Oscaras Isaacas.
Į Atėnus atostogų atvykę Česteris (akt. Viggo Mortensen) ir Koletė (akt. Kirsten Dunst) Makfarlandai Akropolyje susipažįsta su jaunu amerikiečiu Raidalu (akt. Oscar Isaac), kuris veda ekskursijas turistams ir kartu juos apgaudinėja. Pasirodę kaip niekuo neišskirianti pora, Makfarlandai iš tikrųjų slapstosi nuo žmonių iš Niujorko, kuriems Česteris pardavė neegzistuojančios kompanijos naftos akcijas ir pasisavino jų pinigus. Paskutinį vakarą Atėnuose į poros kambarį užsuka privatus detektyvas, kurį Makfarlandas netyčia nužudo, tačiau žmonai pameluoja, kad jam tik smarkiai sutrenkta galva, ir nuvelka jį į jo viešbučio kambarį. Čia jį pastebi Raidalas, kuris taip pat nežinodamas, kad detektyvas negyvas, sutinka padėti Česteriui ir Koletei kuo greičiau pabėgti iš Graikijos, tačiau viskam sutrukdo viešbutyje palikti pasai. Taip jaunasis amerikietis tampa vieninteliu jų išsigelbėjimo padėjėju ir palyda bandant pasprukti į kitą šalį.
Viso filmo metu juntamas vidinis veikėjų kitimas. Česteris pradeda vartoti per daug alkoholio ir vakarus dažniausiai baigia pratrūkdamas ir rėkdamas ant savo žmonos. Raidalo nuo pat pradžių juntama simpatija Koletei vis labiau auga ir matosi, kad jis stengiasi padėti labiau jai nei jos vyrui. Koletė, filmo pradžioje atrodžiusi žaisminga ir savimi pasitikinti moteris, vėliau pradėjo vis sunkiau pakelti siunčiamus išbandymus ir paguodos pradėjo ieškoti Raidalo draugijoje. Tarp šių veikėjų buvo galima jausti vis didėjantį nepasitikėjimą ir augančią įtampą. Ji dar labiau išauga, kai Koletė ir Raidalas sužino, kad detektyvas iš tikrųjų miręs, ir jų ieško policija kaip įtariamųjų, įvykdžiusių šį nusikaltimą.
„ACME Film“ archyvas
Nors filmo žanras yra trileris, tačiau sėdėdama kino salėje nejutau didelės įtampos. Matosi, kad režisierius tikrai bandė ją kurti, tačiau, tikriausiai, patirties neturėjimas jam sutrukdė įvykdyti viską nuo pradžios iki pabaigos. Gerai buvo tai, kad filmas nebuvo ištęstas ir žiūrint neteko dairytis į laikrodį. Gražūs to laikotarpio drabužiai, veikėjų manieros priminė senuosius Holivudo filmus, kuriuose dažniausiai visada būdavo daili, žavinga blondinė, kuri vyrams susukdavo galvas. Net ir didelis amžiaus skirtumas tarp Koletės ir Česterio priminė senuosius Hitchcocko filmus, kuriuose Grace Kelly įsimylėdavo bent dvidešimt metų vyresnius vyrus.
Nors filmas tikrai nėra blogas ir aktorių parinkimas tinkamas, vis dėlto jis nepalieka didelio įspūdžio. Jame nėra nieko įsimenančio, apie ką būtų galima diskutuoti išėjus iš kino salės. Iš jos išėjus, tiesiog nustojau apie jį galvoti. Negalėjau pasakyti, nei kad jis buvo labai prastas, nei kad jis buvo vienas geriausių šiais metais mano matytų filmų. Nemanau, kad ir kuris nors iš aktorių kritikų bus įvertintas. Bet, manau, norintiems ramiai praleisti vakarą, jis turėtų patikti. Ypač, jeigu mėgstate klasikinio tipo filmus apie senesnius laikus. Tik nepažadu, kad jį prisiminsit po kelių dienų.
Filmo „Apsimetėlis, sukčius ir dama“ anonsas: