fbpx
In Latino, Naujienos

Festivalio „In Latino“ organizatorė Agnesta Filatovė apie įkvepiančią sriubą (interviu)

Agnesta Filatovė
Agnesta Filatovė
Agnesta Filatovė
Roberto Daskevičiaus nuotrauka

Spalio 9–16 dienomis visų vilniečių ir jų miesto svečių laukia kelionė į Lotynų Ameriką, daugiausiai laiko praleidžiant Kolumbijoje. O tai reiškia, kad jau devintą kartą vyksiantis kraują kaitinantis festivalis „In Latino“ šiemet labiausiai akcentuos kolumbiečių kultūrą. Kalbiname pasiruošimo darbuose paskendusią renginio sielą – projekto vadovę Agnestą Filatovę.

Lotynų Amerikos dienos buvo tavo ir festivalio „Kino pavasaris“ direktorės Vidos Ramaškienės sumanymas. Papasakok plačiau, kaip gimė ši mintis.

Vieną niūrią, tamsią ir šaltą rudens dieną sėdėjome meksikietiško maisto restorane ir, laukdamos maisto, stebėjomės, kodėl čia pietų metu taip garsiai groja muzika, – vos gali susikalbėti. Tačiau, užvalgiusios neišpasakytai aštrios sriubos, pagavome save kalbant vis garsiau ir garsiau. Taigi, supratome, kad šios šalies maistas degina tiek sielą, tiek kūną. Tai kodėl nepasidalinus šia nuotaika ir užplūdusiomis emocijomis su visais? Tuo labiau, kad „Kino pavasaris“ jau buvo užmezgęs ryšius su Meksikos ambasada, tad jai padedant 2006 metais pradėjome organizuoti Meksikos dienas. Vėliau renginys peraugo į  projektą „In Latino“, apimantį ne tik Meksiką, bet ir kitas Lotynų Amerikos šalis. Šiais metais projektas daugiausia dėmesio skiria Kolumbijai.

Pirmaisiais metais labiausiai akcentavote kiną. Ar neteko nusivilti pustuštėmis salėmis peržiūrų metu? Juk žmonėms meksikietiški filmai labiausiai asocijuojasi su taip vadinamomis „muilo operomis“…

Iš dalies, taip. Nemažai žiūrovų tokių tolimų Lotynų Amerikos šalių kultūrą pažįsta pagal suformuotus stereotipus. Mums Meksika – tai muilo operos ir čili pipirai, Kolumbija – smurtas ir narkotikai, Kuba – salsa ir pan. Taigi, po debiutinio festivalio supratome, kad svarbiausia mūsų užduotis – parodyti kitokią, mums nežinomą Lotynų Ameriką, suteikti kuo daugiau informacijos apie visas regiono šalis. Žiūrovų požiūris pradėjo keistis, kai jie suvokė, kad žvelgiant giliau ir atsiribojant nuo suformuotų stereotipų Lotynų Amerikos šalių kultūrose galima atrasti daugybę nepaprastų dalykų. Džiaugėmės tais, kurie atrado naują Lotynų Ameriką, gaila buvo tų, kurie šia galimybe nepasinaudojo ir nepamatė puikių Meksikos režisierių filmų.

Niekas nežino geriau apie tam tikras pasaulio šalis, kaip jose gyvenantys ar kurį laiką gyvenę žmonės. Ar daug Lotynų amerikiečių sutinkate Lietuvoje?

Kasmet vis daugiau. O smagiausia, kad jie ir patys mus susiranda ir pasisiūlo padėti organizuojant festivalį. Taip iškilo dar vienas „In Latino“ tikslas – tapti Lietuvoje gyvenančių Lotynų Amerikos šalių kraštiečių susitikimo vieta, suteikti jiems galimybę susipažinti, pabendrauti vieni su kitais. Džiaugiamės, kai kasmet jau pažįstami veidai atsiveda su savimi naujų draugų, artimųjų ir taip mūsų ratas vis didėja.

Kokie keliai dažniausiai atveda šiuos šiltųjų kraštų gyventojus į Lietuvą?

Žinoma, meilė. Nors gal ir ne visada. Yra ir verslininkų, verslo konsultantų, kurie Lietuvą pasirinko kaip verslui patrauklią šalį.  Iš tikro priežastys labai įvairios. Įdomiausia, kai pasigilinęs supranti, kad Lotynų amerikiečių Lietuvoje ne taip jau ir mažai. Ir visi jie be galo įdomūs pašnekovai.

O ar mūsų tautiečiams „In Latino“ yra reikalingas? Ar gausiai lankomi festivalio renginiai?

Pagal tai, kiek žmonių susirenka į susitikimus su Lietuvoje gyvenančiais Lotynų amerikiečiais,  atsakymas gali būti vienareikšmis – „In Latino“ projektas lietuviams tikrai įdomus. Susitikimuose, peržiūrose sulaukiame ir tų, kurie jau pabuvojo Lotynų Amerikoje, ir tų, kurie svajoja į ją nuvykti. O ruošiantis tokiai kelionei mūsų renginiai tikrai naudingi. Aplankiusiems Lotynų Ameriką „In Latino“ – kaip meilė šiam tolimajam kraštui, jo žmonėms, savitai kultūrai ir, žinoma, nostalgija…. Projekte darbuojasi net keletas savanorių, ankščiau keliavusių po Lotynų Ameriką, ir jiems dalyvauti įgyvendinant šį projektą reiškia nors trumpam sugrįžti į šį kraštą.

Šiemet didžiausias dėmesys, kaip jau minėta pradžioje, bus skiriamas Kolumbijai. Kodėl?

Praėjusiais metais Kanų kino festivalyje susipažinome su keliaujančiu audiovizualinių menų festivalio FIDAAC rengėjais. Jie išreiškė didžiulį norą apsilankyti Lietuvoje. Jau ruošdamiesi 8-ajam festivaliui, žinojome, kad 9-asis bus skirtas Kolumbijai. Labai džiaugiamės šia galimybe, nes FIDAAC’o planuose – Lietuvos žiūrovams pristatyti ne tik trumpametražių, bet ir pilnametražių filmų programas, keletą konkursinių programų.

Kuo dar išsiskirs šiemetinis „In Latino“?

Tikriausiai tuo, kad šį kartą turėsime ir užsienio svečių. Festivalyje lankysis jau minėti FIDAAC audiovizualinių menų festivalio atstovai su režisieriumi Juanu Carlosu Melo Guevara. Į šio režisieriaus filmą „Aguonų laukas“ ypač kviečiame gero, rimto kino gerbėjus. Kartu su Lietuvoje grojančiais DJ’ais  planuojame surengti šaunų tropinių ritmų vakarėlį, su trenksmu galėsime pasitikti mūsų svečius ir patys nekantriai laukiame šaunios progos pajudėti. Degustuosime kavą, vyną, šoksime pagal kolumbietišką muziką ir visaip kitaip bandysime sukaupti šilumos visai žiemai. Beje, leisime pasireikšti ir festivalio lankytojams, prašydami išrinkti geriausią kolumbietišką muzikinį klipą. Įdomus turėtų būti ir renginys, skirtas šiemet mus palikusiam žymiam Kolumbijos rašytojui, Nobelio literatūros premijos laureatui Gabrieliui Garcia Marquezui paminėti. O daugiau informacijos apie viską sužinosite artėjant festivaliui.

Kodėl kone visi „In Latino“ renginiai yra nemokami?

Atsakymas paprastas – norime, kad šis festivalis būtų prieinamas kuo daugiau žmonių. Ir, žinoma, ačiū rėmėjams. Ir tiems, kuriuos sugebėjome „išsaugoti“ net per aštuonis festivalius, ir tiems, kurie naujai prisijungė prie mūsų rėmėjų komandos tik šiais metais.

Dabar, kai iki festivalio liko  kelios savaitės, darbai tik intensyvėja. Kas gi organizuojant tokį renginį yra sunkiausia?

Sunkiausia iš gausios ir turtingos regiono kultūros išsirinkti tik tai, kas svarbiausia, tuo pačiu parengiant įdomią ir patrauklią programą Lietuvos žiūrovui. Norisi kuo daugiau parodyti, tačiau supranti, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau. Kolumbiečiai – tikri pietiečiai, ir savo temperamentu, ir reikalų tvarkymo būdais. Kas atostogavo pietų kraštuose, nebūtinai Lotynų Amerikoje, tai žino ir mus supras, nes jų ritmas, tvarkant reikalus, yra visiškai kitoks nei mūsų. Bet jau įpratome. Buvo visokių situacijų, tačiau nepasidavėme, tvirtai laikėmės savo šiaurietiškų pozicijų ir dabar tai prisimename tik su šypsena. Be galo džiaugėmės naujojo Meksikos ambasadoriaus Jorge’o Lomonaco vizitu. Jis pas mus apsilankė netgi ankščiau nei pas šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasijautėme svarbūs, turintys palaikymą ir einantys teisinga linkme.

9-asis festivalis „In Latino“ vyks 2014 m. spalio 9–16 dienomis. Šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas Kolumbijai: kinui, muzikai, fotografijai, maistui ir kitiems jos kultūros atspindžiams. Nepaisant to, kaip ir kasmet, „In Latino“ supažindins ir su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Dauguma festivalio renginių – nemokami.

Komentarai
Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ yra didžiausias kino renginys Lietuvoje. Sukurtas 1995 metais, festivalis vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktą, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose kino profesionalų ir mėgėjų įvertintą kino programą.