Šaltinis – burdgetileandcarpet.com
Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game, 2014) leidžia žiūrovams susipažinti su nepaprastai sudėtingu genialaus matematiko bei kriptografo gyvenimu. Kol žiūrovai dar turi galimybę pamatyti šią juostą didžiuosiuose ekranuose, pats laikas prisiminti ir kitus filmus apie kriptografiją, kriptoanalizę bei apskritai apie kriptologiją. Taigi šią savaitę „KINFO“ žvilgsnis krypsta į kodus, šifrus, raktus ir viską, kas su jais susiję.
1. „Nuostabus protas“ (A Beautiful Mind), 2001 m., rež. Ron Howard
Pradedame nuo filmo, su kuriuo kinomanai pirmiausiai susieja žodį „kriptografija“. Johno Nasho gyvenimo drama, kurioje pilna matematinėmis formulėmis išpaišytų langų bei dialogų su neegzistuojančiais draugais, primena mums, kad genialumas ir beprotybė dažnai tampa viena kitos bendražyge.
2. „Zodiakas“ (Zodiac), 2007 m., rež. David Fincher
Davido Fincherio filmas pasakoja apie septintajame dešimtmetyje siautusį serijinį žudiką, žinomą dėl savo intelektualaus žaidimu su teisėsauga. Jam pavyko užminti praktiškai neįveikiamą mįslę pareigūnams, bandantiems šifruoti jo atsiųstus laiškus.
Beje, pirmajame „ITV“ televizijos serialo sezone „Blečlio ratas“ (The Bletchley Circle, 2012) serijinis žudikas taip pat naudojasi kodais atlikdamas savo nusikaltimus, o buvusios „Blečlio Parko“ dešifravimo centro darbuotojos išnarplioja žiaurių žmogžudysčių virtinę, pasitelkusios sekas, vektorines diagramas bei sistemines analizes. Taigi, jeigu neįsivaizduojate savo gyvenimo be kryžiažodžių, mįslių ir galvosūkių, siūlome nepraleisti pro akis ir jo.
3. „Rafinuoti vagys“ (Sneakers), 1992 m., rež. Phil Alden Robinson
„Rafinuotų vagių“ komanda su Robertu Redfordu priešakyje užsiima saugumo sistemų patikra, tačiau jų darbo metodai gerokai sudėtingesni negu įprastų kompiuterių specialistų. Pavyzdžiui, jie apiplėšia banką pagal užsakymą bei pateikia savininkams ataskaitą apie saugumo trūkumus. Vis tik naujas jiems pateiktas užsakymas atrodo labai neįprastai. Jie turi pavogti sudėtingą technologiją, leidžiančią „nulaužti“ bet kokią šifravimo sistemą. Paslaptys, šnipai, apgavystės, kompiuteriai, šnipinėjimas, kriptografija, išdavystės nuo pat pradžių įtraukia žiūrovą į šio ironiško trilerio sūkurį.
4. „Pi“ (Pi), 1998 m., rež. Darren Aronofsky
Vos devyniolikos įgijęs daktaro laipsnį matematikos genijus stengiasi įminti skaičių paslaptį. Jo gyvenimas remiasi trimis dėsniais: matematika yra visatos kalba, gamta gali būti išreikšta skaičiais bei visur gamtoje egzistuoja seka. Jeigu jam pavyktų ją atrasti, tai leistų nuspėti viską. Pagrindinį herojų kamuoja paranoja, haliucinacijos bei nepakeliami galvos skausmai, sukeliantys priepuolius ir sąmonės netekimą. Darreną Aronofsky labiausiai domina pasidavimo iracionalioms aistroms, apsėdimo bei kovos su savimi stadija. Nejaugi įmanoma aprašyti visus matematinius dėsnius pagal vieną pavyzdį? Kas jeigu taip?
5. „Kubas“ (Cube), 1997 m., rež. Vincenzo Natali
„Kube“ kiekvienas kambarys identifikuojamas skaičių rinkiniu, o jame atsidūrę žmonės turi pasinaudoti matematikos žiniomis apie pirminius skaičius ir jų daugybą, kad perprastų seką ir ištrūktų iš jo. Ne visos kriptografinės idėjos gali būti iki galo suprantamos žiūrovams, tačiau tai ne kiek netrukdo stebėti visiškai skirtingų, uždaroje aplinkoje atsidūrusių, žmonių elgesį bei spėlioti, kam gi pavyks ištrūkti?
6. „Šaltas oras“ (Cold Weather), 2006 m., rež. Aaron Katz
Ši juosta turi trilerio, detektyvo ir netgi noir elementų. Kriminologijos studijas metęs Dagas, jo sesuo ir draugas didžėjus imasi narplioti buvusios Dago draugės dingimą. Suprantama, kad rimtai vertinti jų pastangas neverta, tačiau kartais juk taip smagu patikėti, kad kiekvienas žmogus pajėgus išnarplioti net ir pačią painiausią mįslę. Nepaisant situacijos absurdiškumo ir paties siužeto dirbtinumo, Aaronas Katzas sugeba išlaikyti įtampą viso filmo metu.
7. „Arabeska“ (Arabesque), 1966 m. rež. Stanley Donen
Gregory Pecko herojus pagrobiamas tam, kad iššifruotų paslaptingą žinutę. Jam padeda žavioji Sophia Loren, stebinanti žiūrovus savo įspūdingomis suknelėmis. Vis dėlto kiekvienas šioje „Šarados“ (Charade, 1963) režisieriaus juostoje siekia savo tikslų ir perprasti juos iš karto nėra labai lengva. Į tai apeliuoja ir filmo pavadinimas, reiškiantis itin sudėtingą islamo menui būdingą ornamentą.
Filmų septintukas baigtas. Laikas būtų atsisveikinti iki kitos savaitės, tačiau šį kartą ištikimiems skaitytojams turime dar vieną trumpametražį filmą „Tomo Bylo šifras“ (The Thomas Beale Cipher, 2010), kuriame pasakojama legenda apie vieną sudėtingiausių visų laikų šifrų. Juk norėtumėte rasti lobį, tiesa?
