Festivalio „Nepatogus kinas“ archyvas
Kad pasiektum svarbų visuomeninį tikslą, nebūtina griebtis ginklo ar maišyti Molotovo kokteilį. Gali žengti tarp dangoraižių ištiestu lynu. Prisirakinti grandinėmis prie kertamo atogrąžų miško medžio. Perplaukti sąsiaurį „varlyte“ arba pastoti kelią tankų vilkstinei. Visa tai skamba beprotiškai , bet jei daroma dėl taikos, laisvės, diskriminacijos mažinimo ar švaresnės gamtos, pateisinama. Apie drąsias vieno žmogaus akcijas kalbės ir spalio 15 dieną prasidedantis žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“.
Festivalio organizatoriai pateikia kelias įsimintinas, beprotiškas ir įkvepiančias vieno žmogaus akcijas, kurios jei ir nepadarė pasaulio geresniu, tačiau privertė žmones dar kartą susimąstyti apie jų neapgalvotų poelgių pasekmes.
Pėsčiomis aplink pasaulį
11 metų, 75,5 tūkst. kilometrų ir 54 poros batų – tiek prireikė kanadiečiui Jeanui Béliveau, kad pėsčiomis apkeliautų pasaulį. Prieš save stumdamas triratį vežimėlį su maistu ir reikalingais daiktais, vyras leidosi per JAV, Pietų Ameriką, Afriką, Europą, Aziją, Australiją, kol vėl grįžo į Kanadą. Šia kelione vyras siekė atkreipti dėmesį į vaikus, kurie kenčia karinių nesantaikų metu įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Dešimt metų – palapinėje
Prieš kelis metus Didžiosios Britanijos spaudoje netilo kalbos apie vienišių Brianą Williamą Hawą, kuris daugiau nei dešimt metų gyveno savo įsirengtoje stovyklavietėje šalia Londono Parlamento rūmų. Taip jis protestavo prieš D. Britanijos ir JAV vykdomą užsienio politiką.
Savo taikią kampaniją pradėjęs dar prieš Rugsėjo 11-osios įvykius, iškart po jų vyras tapo antikarinių judėjimų simboliu visame pasaulyje, o „Channel 4“ televizijos buvo išrinktas labiausiai įkvepiančia politine figūra šalyje 2007 m. Aktyvistas mirė savo palapinėje prieš ketverius metus.
Iš lėktuvo – tiesiai į Raudonąją aikštę
1987 m. gegužės 28 dieną visą pasaulį nustebino drąsuolis vokiečių aviatorius Mathias Rust. Skrisdamas iš Suomijos nedideliu lėktuvu, jis kirto Sovietų Sąjungos sieną ir nelegaliai nusileido į Raudonąją aikštę prie Kremliaus. Prieš šį poelgį sovietų gynybinės pajėgos buvo bejėgės, kadangi nebuvo gavusios leidimo nušauti lėktuvą.
M. Rust teigė, jog šis rizikingas skrydis buvo taikus protestas. Pilotas norėjo sukurti „įsivaizduojamą tiltą“ su Rytais ir taip sumažinti įtampą bei priešiškumą tarp dviejų Šaltojo karo frontų.
Pasikeitė vardą
Virdžinijos valstijoje (JAV) gyvenanti gyvūnų teisių aktyvistė Jennifer Thornburg oficialiai pasikeitė savo vardą į CutOut Dissection („Nutraukit skrodimą“). Kiek keistu, tačiau ryžtingu sprendimu mergina protestavo prieš gyvūnų skrodimą švietimo įstaigose (mokyklose, universitetuose, laboratorijose).
Festivalio „Nepatogus kinas“ archyvas
Nemunu dėl švaresnės gamtos
1999 m. garsus Lietuvos triatlonininkas Vidmantas Urbonas nusprendė perplaukti Nemuną. Ne laivu, ne plaustu, o pats. Plaukdamas nuo Baltarusijos, kur prasideda Nemuno vaga, iki upės žiočių Baltijos jūroje, sportininkas iš viso įveikė 460 km. Taip jis siekė atkreipi dėmesį į didžiausios šalies upės užterštumą.
Istorijos apie drąsuolius – „Nepatogiame kine“
„Drąsūs žmonės, kurie imasi iš pirmo žvilgsnio beprotiškų akcijų, kad pasiektų kilnų tikslą arba atkreiptų visuomenės dėmesį į aktualią problemą, paneigia seną patarlę, jog vienas lauke – ne karys. Jie tampa geraisiais pavyzdžiais, jog net menkiausias mūsų poelgis keičia istoriją. Vienas asmuo gali turėti įtakos – ape tai festivalyje kalbame jau ne pirmus metus“, – sako Gediminas Andriukaitis, festivalio direktorius.
Atkreipti valdininkų dėmesį į globalinį atšilimą imasi du režisierės Lauros Nix filmo „Yesmenų maištas“ herojai. Du keistuoliai bendraminčiai apgaulės būdu patenka į svarbius ir uždarus valdininkų susirinkimus ir veda iš proto jų dalyvius. Tačiau viskas – dėl vieno tikslo. Užkirsti kelią klimato kaitai demaskuojant korumpuotus ir godžius politikus ir verslininkus, galvojančius tik apie pinigus.
Toronto kino festivalyje rodytą bei Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje antrąjį žiūrovų simpatijų prizą laimėjusį filmą išvys ir „Nepatogaus kino“ žiūrovai.
Apie nepailstamą vieno žmogaus atsidavimą pasakos ir kitas „Nepatogaus kino“ filmas – Saeedo Taji Farouky „Bėgikas“. Pagrindiniam veikėjui bėgimas yra daugiau nei sportas, profesija ir gyvenimo būdas. Daugkartinis ilgų distancijų čempionas bėga už valstybę, kurios nėra nė viename oficialiame pasaulio žemėlapyje – Vakarų Saharą. Kiekvienu bėgimu jis pasauliui ne tik primena apie šalies okupaciją, bet ir rizikuoja užsitraukti valdžios priešiškumą.