Filmų apie vampyrus sukurta ir vis dar kuriama gausybė. Ir ne tik filmų, bet ir serialų, knygų etc. Tad dar vienas vampyriškas filmas mažai ką stebina ir juolab, nelaukiame iš jo kažkokių naujovių. Iš vampyriškų filmų tikimės, žinoma, vampyrų, kurie įsimyli paprastus žmones, daug kraujo, nežemiškų galių, vampyriškų dantų, kryžių, erotikos… Tačiau ką galvojate apie vampyrus, kurie neturi jokių antgamtinių jėgų, nemoka skraidyti, ir juolab, neturi iltinių dantų? Būtent tokie vampyrai egzistuoja naujame Neilo Jordano filme „Byzantium“.
Režisierių Neilą Jordaną mes pažįstame kaip filmo „Interviu su vampyru“ („Interview with the Vampire“) kūrėją, tad ir iš naujausio jo darbo tikimės, turbūt, kažko panašaus. Tačiau visi lūkesčiai žlunga po filmo peržiūros, kuomet suvoki, jog tokio vampyriško filmo dar nesi matęs. Ir šis teiginys ne vien sako, jog „Byzantium“ yra gerai. Jis turi privalumų, trūkumų, tačiau nepaliks nuviltų tų, kurie iš vampyrų tikisi ir tikėjosi kažko daugiau ir naujo. Juolab, kad vampyrišką legendą galima perkurti tiems, kas ją sukūrė – žmonėms. Tad kuo ypatingas filmas „Byzantium“?
Virtimas vampyru
Kaip dažniausiai tampama vampyru? Taip, jums turi įkasti kitas vampyras. Tačiau „Byzantium“ vampyrais tampama atsidūrus paslaptingoje oloje kalnuose. Tenai tave užpuola milijonai paukščių, kurie atima sielą ir paverčia vampyru. Būtent taip atsitiko su Clara (aktorė Gemma Arterton), sunkiai sergančia prostitute, kuri prieš 200 metų, radusi, tiksliau, pavogusi žemėlapį, pateko į šią olą. Clara nėra vargšė mergina, sunkus gyvenimas, darbas viešnamyje ja pavertė kovinga pantera, kuri savo vos gimusią mergytę (aktorė Saoirse Ronan) yra priversta atiduoti į prieglaudą, tačiau vėliau ją taip pat paverčia vampyre. Tačiau „Byzantium“ esantis vampyriškas pasaulis iki tol nenumatė moters vampyrės egzistavimo, o juolab, draudė moterims kurti kitus vampyrus. Tad Clara, sulaužiusi krūvą taisyklių, kartu su savo dukra yra priverstos nuolat slapstytis nuo vampyrų pasaulio valdovų.
Vampyriškos galios
„Byzantium“ vampyrai yra visiškai žmogiški, tiksliau, tokie patys, kaip ir mes – pažeidžiami, kenčiantys, neturintys jokių super galių, nemoka skraidyti, o vienintelis jų išskirtinumas – amžinas besielis gyvenimas, kraujo troškimas, negalėjimas užeiti į svečius nepakviestam ir… vietoj ilčių jie turi ilgą nagą, kuris pasirodo užuodus kraujo kvapą.
Moteriška istorija
Filmo scenarijų sukūrė Moira Buffini, kuri prieš tai parašė scenarijų „Jane Eyre“. Kaip per „Byzantium“ pristatymą pasakojo režisierius, scenarijuje jis beveik nieko nekeitė, nes norėjo išlaikyti Buffani sukurtą išties moterišką mamos ir dukros pasaulį: Clara 200 metų gyvena dirbdama prostitute, tačiau sunkiai randa ryšį su savo dukra, kuri nuolat stengiasi savo paslaptį papasakoti pirma dienoraščiui, kurį kaskart suplėšydavo, antra, savo naujam draugui Frankui (aktorius Calebas Landry Joneas), kuris, pasirodo, serga leukemija. Tuo tarpu Clara su Eleonora atsikrausto į savo kliento Noelio (aktorius Danielis Mays) namus – seną hotelį „Byzantium“, kuriame įkuria savotišką viešnamį. Motina nežino geresnio būdo kaip išlaikyti jas abi, o Eleonora jaučiasi nesuprasta ir per trapi žiauriam mamos pasauliui bei amžinai įstrigusi 16-etės kūne.
Išskirtinė, tačiau tai ne privalumas
Nors režisieriaus siekis papasakoti kitokią – žmogišką, jautrią ir moterišką vampyrų gyvenimo pusę išties sveikintinas, tačiau filmui iki išbaigto pasakojimo koją pakišo būtent scenarijus. „Byzantium“ atrodo tarsi sudėliotas iš gausybės efektingai knygoje atrodančių, tačiau filme nesisiejančių gabaliukų – Claros herojė pernelyg paprastai tampa prostitute, kuri net 200 metų neranda geresnio užsiėmimo. Ją persekiojantis vampyras nužudomas taip paprastai, kad net stebėtina, kodėl jis nesipriešino. Naujas Claros draugas Frankas sumoka jai pinigus, tačiau vietoj sekso trokšta tik pokalbio. Jis priima globoti naujas drauges, neprieštarauja prostitučių gyvenimui namuose. Eleonora kažkodėl tik po 200 metų sugalvoja savo istoriją papasakoti kitiems, ir nesusivokia, kodėl žmonės ja netiki. O pati moteris atrodo tokia ne mama, kad net sunku suvokti, jog jų santykius sukūrė moteris rašytoja. Nepamirškime dramatiškų praeities elementų, kurie nelabai darniai įsilieja į filmo dabartį ir pasakoja, kodėl mamos ir dukros gyvenimas toks dramatiškas ir nepasisekęs.
Išvada – išimkime iš „Byzantium“ faktą, jog moterys yra vampyrės, ir turėsime dar vieną kriminalinę dramą, kurioje mama su dukra stengiasi išgyventi šiame atšiauriame pasaulyje. Ko labiausiai pritrūko filme – tai amžiniškumo dvasios, kuri yra esminė besielių vampyrų savybė. O Clara su Eleonora amžiniškumo elemento kažkodėl neturėjo, todėl kartais pagauni save svarstant – ar visi tie praeities įvykiai atsitiko prieš 200 ar prieš 20 metų? Tačiau nepaisant visų išvardintų trūkumų, „Byzantium“ – išties kitoks filmas vampyrų istorijos kontekste, kurį verta pamatyti.
Pasaulinė „Byzantium“ premjera – 2013 m gegužės 31 d.