Kino centro „Skalvija“ archyvas
Retrospektyva rengiama kartu su Lietuvos kino centru ir Lietuvos
kinematografininkų sąjunga. Įėjimas į seansus nemokamas.
Didžiąją dalį filmų G. Lukšas sukūrė dar sovietmečiu, neretai įkvėpimo
semdamasis iš lietuvių literatūros klasikų – Romualdo Granausko, Juozo
Apučio, Sauliaus Tomo Kondrato, Kazio Sajos, Marcelijaus Martinaičio,
Sauliaus Šaltenio. Kaip teigia režisierius, šie kūriniai labai stipriai
atliepė jo paties mintis, būseną ir jausmus, sukėlė didelį rezonansą jo
sieloje.
Retrospektyvą pradės lietuvių papročius rekonstruojantis dokumentinis
filmas „Vakar ir visados“. Filme matome, kaip atliekamos tradicinės
apeigos, kaip švenčiamos sezoninės šventės, skamba lietuviškos dainos,
skaitomos poeto Marcelijaus Martinaičio eilės. Seansą pristatys pats
režisierius.
Kitą dieną „Skalvijos“ žiūrovai kviečiami žiūrėti vieną subtiliausių ir
geriausių G. Lukšo filmų „Mano vaikystės ruduo“, sukurtą J. Apučio novelių
motyvais. „Apie šį filmą kaip ir nėra ką pasakoti. Baisu prisilytėti prie
jo subtilaus meninio audinio ir kažką sugriauti. Tai ramus, labai
paprastas filmas. Jo tauri ramybė yra užburianti“, – teigė kino kritikas
Saulius Macaitis, pridurdamas, kad filme kiekvienas gali atpažinti tam
tikrą savo gyvenimo – jaunatviško romantizmo – periodą.
„Mano vaikystės ruduo“ neretai gretinamas su kita psichologine G. Lukšo
drama „Vasara baigiasi rudenį“. Pasak S. Macaičio, abiejų veiksmas
rutuliojasi to meto lietuvių kaime, abu nagrinėja specifinę nacionalinę
dorovės sampratą, o pasitelktas intymumas verčia žiūrovą ieškoti sąsajų su
savo gyvenimu. Ryškius vaidmenis sukūrė Vaiva Mainelytė, Valentinas
Masalskis bei Algimantas Masiulis.
„G. Lukšas labai laiku užfiksavo jau merdinčią, bet tada dar egzistavusią
vienkiemių, mažyčių švarių miestelių Lietuvą, kuriai lemta dingti ne vien
socialine, bet ir moraline prasme“, – sakė kino kritikas.
„Žalčio žvilgsnis“ – tai filosofinis pasakojimas apie nusikaltimą ir
bausmę, sukurtas pagal S. T. Kondroto romaną. Žiaurus plėšikas Meižis
leidžia paskutinę naktį kalėjime. Artėjant mirties bausmei jis atskledžia
tragišką savo gyvenimo istoriją kalėjimo prižiūrėtojui.
Tragikomiška istorija pasakojama filme „Mėnulio Lietuva“, kurio veiksmas
rutuliojamas viename Lietuvos pokario miestelyje. Čia vieni tarnauja
sovietų okupantams, kiti kovoja už tėvynės laisvę, laukdami pagalbos iš
Vakarų. Nepaisant skirtingų stovyklų visi įsimyli jauną mokytoją Angelę,
kurią meistriškai suvaidino aktorė Dalia Michelevičiūtė.
Naujausiame G. Lukšo filme „Duburys“ – sovietinės santvarkos pažymėtas
dramatiškas likimas: iš kaimo atvykusio žmogaus pastangos įsitvirtinti
mieste ir kabintis į gyvenimą. Filmas sukurtas pagal Romualdo Granausko to
paties pavadinimo romaną.
Režisierius baigė Valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje, kine
debiutavo su novele „Telefonas“ (iš trijų novelių filmų ciklo ,,Linksmos
istorijos“). Nuo 1991 m. vadovauja Lietuvos kinematografininkų sąjungai.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, pelnė LDK Gedimino ordiną –
Riterio kryžių.
