Kino teatro „Skalvija“ archyvas
Trečius metus Kino klasikos vakarų ciklą tęsiantis „Skalvijos“ kino centras kviečia sugrįžti prie vieno iš svarbiausiųjų modernaus kino kūrimo meistrų – Michelangelo Antonioni kūrybos. Prieš kelerius metus „Skalvijoje“ buvo pristatyta išsami šio režisieriaus fimų retrospektyva. Šįkart kino klasikos mylėtojams siūlomas Lietuvos kino ekranuose nerodytas M. Antonioni filmas „Zabriskie point“ (1970).
Tai vienas iš garsiausių italų kino kūrėjų juostų, padariusių didelę įtaką hipių kultūros judėjimui. Pirmą sykį „Skalvijos“ rengiamo kino klasikos ciklo filmas pasieks ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos (rugsėjo 22 d. Klaipėdos Kultūros fabrike) bei Utenos (rugsėjo 26 d. Kino namuose „Taurapilis“) žiūrovus. Rugsėjo 4 d. pirmąjį filmo seansą „Skalvijoje“ pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Pasirodžius pirmiesiems M. Antonioni filmams, jis greitai išgarsėjo kaip kino autorius, susitelkęs į socialinę, taip pat moralės kritiką, išryškėjo jo žavėjimąsis maištingomis idėjomis. Tačiau pradėjus svarstyti, apie ką yra vienas ar kitas jo filmas, atsakyti ne visada paprasta. To daryti neskubėdavo ir pats režisierius.
„Niekas negali pasakyti, apie ką bus naujasis Michelangelo Antonioni filmas, net ir pats M. Antonioni“, – prieš pasirodant „Zabriskie Point“ skelbta kino leidiniuose.
Ypatingą dėmesį italų kino klasikas skyrė filmo atmosferos kūrimui, vidinių herojų išgyvenimų perteikimui, juos kankinančioms dilemoms. Galbūt todėl nepratusieji prie tokio kino Antonioni filmus vadino tais, „kuriuose nieko nevyksta“. Tačiu net ir patį abejingiausią žiūrovą sukrėsdavo režisieriaus išskirtinumu tapusios kulminacinės filmų scenos.
„Zabriskie Point“ yra pirmasis ir vienintelis Jungtinėse Amerikos Valstijose kurtas M. Antonioni filmas. Jo imtis režisierių įkvėpė 1967-ųjų kelionė po Jungtines Valstijas, kurią jam surengė Holivudo kino studija „Metro Goldwyn Mayer“. Po itin sėkmingo M. Antonioni „Fotopadidinimo“ (Blow-Up) kompanija siekė finansuoti naująjį režisieriaus darbą.
Kaip „Fotopadidinimas“ įkūnijo 7 deš. Londono atmosferą, taip „Zabriskie point“ į kino ekranus perkėlė 7 deš. Ameriką su tam metui būdingais politiniais neramumais tarp kontrkultūros ir „isteblišmento“. Prieš korporacinę Ameriką kovojantis studentas Markas susitinka su Daria. Keliaudami per dykumą jie atsisako visų daiktų, visko, kas siejama su materialumu, abu atsiduoda aplinkos pasaulio grožiui.
Pagrindiniais filmo aktoriais tapo neprofesionalūs aktoriai Markas Frenchette’as ir Darja Halprin, kurių pažintis filmavimo aikštelėje vėliau peraugo į aistringą meilę. M. Antonioni Marką atrado bekeliaudamas po Ameriką. Išvydęs, kaip šis aršiai aiškinasi santykius su moterimi, režisierius suprato radęs tinkamo temperamento vyrą. Tiesa, tuo ir baigėsi Marko kaip aktoriaus karjera. Bandydamas apiplėšti banką jis pateko į kalėjimą, kuriame per nelaimingą atsitikimą besportuodamas mirė.
Filme skamba grupių „Pink Floyd“, „The Youngbloods“, „The Rolling Stones“, „Grateful Dead“ kūriniai.
Tarptautinį pripažinimą M. Antonioni atnešė garsioji trilogija „Nuotykis“ (L’avventura, 1960), „Naktis“ (La Notte, 1961), „Užtemimas“ (L‘eclisse, 1962). Tiesą sakant, kone kiekvienas jau po pirmojo trilogijos filmo „Nuotykis“ sekęs filmas sulaukė reikšmingų įvertinimų. Poros tarpusavio santykių krizę atskleidžianti „Naktis“ įvertinta „Auksinis lokys” 1961 m. Berlyno filmų festivalyje, „Fotopadinimas“ pelnė „Auksinės palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje 1967 m. Reikšmingi M. Atonioni fimai „Raudonoji dykuma“ (Il deserto rosso, 1964), „Profesija – reporteris” ( Professione: reporter, 1975) bei kiti.
Filmo „Zabriskie Point“ anonsas: