„Nepatogus kinas“ archyvas
Viso pasaulio kino bendruomenei laukiant Amerikos kino akademijos apdovanojimų nakties, vieno filmo autoriui ji gali tapti istorine. Jau šį savaitgalį Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodysiantis filmas „Liepsnojanti jūra“ (Fuocoammare) po šių metų „Oskarų“ nakties gali paversti režisierių Gianfranco Rosi tituluočiausiu dokumentinio kino kūrėju šiuolaikinio dokumentinio kino istorijoje.
Filmą „Liepsnojanti jūra“ Amerikos kino akademijos apdovanojimui nominavo Italija, o pats atrankos procesas šalyje sukėlė nemažai aistrų. Pirminį sprendimą nominuoti filmą tiek filmo užsienio kalba, tiek dokumentinio filmo kategorijose sukritikavo garsus režisierius Paolo Sorrentino. Prieš trejus metais Italijai „Oskarą“ su filmu „Didis Grožis“ (La Grande Bellezza) pelnęs režisierius teigė, kad tokiu sprendimu Italija sumenkino savo šansus pelnyti dvi statulėles. „Liepsnojanti jūra“ yra nuostabus filmas.“ – teigė režisierius. „Tačiau jis turėjo būti nominuotas dokumentinio kino kategorijoje, kur gali sėkmingai varžytis ir turi nemažai galimybių laimėti, tuo tarpu filmo užsienio kalba kategorijoje galėjo būti nominuotas Edoardo De Angelis filmas „Neatskiriamos” (Indivisibili).“ – sakė Paolo Sorrentino.
Tačiau Italija į Gianfranco Rosi ir „Liepsnojančios jūros“ pasirodymą Amerikos kino akademijos apdovanojimuose deda viltis neatsitiktinai. Vėliausias Gianfranco Rosi darbas jau pelnė Europos kino akademijos pripažinimą ir buvo tituluotas geriausiu praėjusių metų dokumentiniu filmu bei tapo pirmuoju dokumentiniu filmu pelniusiu „Auksinį lokį“ Berlyno kino festivalio istorijoje. Tą patį režisieriui pavyko padaryti ir 2013 metais, kuomet jo filmas „Šventasis greitkelis“ (Sacro Gra) tapo pirmuoju dokumentiniu filmu pelniusiu pagrindinį prizą Venecijos kino festivalyje – „Auksinį liūtą“. Tad šių metų „Oskarų“ naktis gali tapti istorine ne tik Italijai, bet ir visai dokumentinio kino kūrėjų bendruomenei.
Italų dokumentinio kino meistras Gianfranco Rosi savo vėliausiame filme pasakoja apie pabėgėlių krizę ir dramatiškas migrantų iš Afrikos ir Artimųjų rytų keliones pasiekiant Italijos Lampedūzos salą. „Tai filmas, kurį pradėjau kurti neturėdamas aiškaus scenarijaus.“ – sako režisierius, prisipažindamas, kad kuriant dokumentinius filmus jam didžiausia investicija yra laikas. „Pirmiausia atsiranda vieta, kuri mane kažkuo labai patraukia. Tuomet toje vietoje turiu rasti žmones, kurie galiausiai tampa mano filmo veikėjais. Su žmonėmis, kuriuos filmuoju, kuriu ilgalaikius santykius tad kažkuriuo metu jie pamiršta, kad šalia yra kamera, ji tampa gyvenimo dalimi, o gyvenimas – dalimi filmo.“ – teigia režisierius.
Pristatydamas filmą Berlyno kino festivalyje, Gianfranco Rosi prisipažino, kad filmu norėjo parodyti, jog prieš europiečių akis vyksta savo mastu didžiausia po Holokausto žmonijos tragedija. Pasak autoriaus, atvykstančius pabėgėlius gali sustabdyti tik pagerėjusi padėtis jų namuose, o ne statomos spygliuotos sienos.
Filmą „Liepsnojanti jūra“ nuo vasario 24 d. galės pamatyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio žiūrovai. Vasario 24 d. kino teatre „Pasaka“ (Vilnius) įvyksiantį seansą lydės pokalbis su iniciatyvos „Jie pasirinko Lietuvą“ įkūrėju, 2016 metų „Tolerancijos žmogaus” apdovanojimo nominantu Domu Burkausku, kuris papasakos apie iniciatyvos idėją, vykdomus pagalbos Rukloje gyvenantiems pabėgėliams veiksmus bei būdus, kaip prisidėti prie iniciatyvos.
Filmo „Liepsnojanti jūra“ anonsą rasite čia: