Foto – Petras Pienauskas
Įvairiaspalvių šviesų užlieta sausakimša kino salė. Ore tvyro laukimo atmosfera. Prancūziško kino mylėtojų žvilgsniai nekantriai krypsta į nebylų kino ekraną, kuriame tuoj turi prasidėti istorija apie meilę, o gal meilės istorija. Bet prieš tai – prancūziško kino festivalio „Žiemos ekranai“ atidarymo kalbos iš garbingų svečių lūpų.
Pirmoji žiūrovus pasveikino Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse’a Berniau: „Dėkojame, kad gausiai susirinkote tam, kad paliudytumėte savo ištikimybę prancūzų kinui“ sako ji, ir prisimena, kad šį festivalį prieš aštuonerius metus įkūrė ir kasmet rengia „Prancūzų institutas Lietuvoje“. Šio instituto direktorius Frédéricas Bellido dėkojo festivalio rėmėjams ir visoms kino salėms Lietuvoje, kurios atvėrė savo duris prancūziškam kinui. Padėkos kalbą tęsė Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Mariona Hugues, kuri išsakė nuoširdžią padėką video klipų kūrėjams, dizaineriams ir vertėjams, festivalį organizavusiai instituto kultūros skyriaus komandai bei festivalio koordinatorėms Austei Zdančiūtei ir Kristinai Kaghdo.
Festivalio atidarymo filmu buvo pasirinkta vyriausiojo prancūzų „Naujosios bangos“ režisieriaus Érico Rohmero juosta „Žaliasis spindulys“, sukurta 1985 metais. Tai filmas apie meilės ilgesį, kuris kankina ir žeidžia žmogų. Apie neryžtingą moterį, kuri gyvena svajų apie artimą sielą ir amžiną meilę pasaulyje. Juostoje neišvysite aistringos meilės, kuri daugeliui asocijuojasi su Prancūzija, o regėsite tik jos ilgesį. Festivalio organizatoriai tokiu atidarymo vakaro filmo pasirinkimu žiūrovams tarsi nori pasakyti, kad meilės tema yra daugiasluoksnė ir turinti daug spalvų, į ją kino kūrėjai žvelgia labai asmeniškai ir jautriai.
Toks tad buvo vakaras sausio 24 dieną „Multikino“ kino teatre. Lauke – žvarbu ir balta, o kino salėje karaliauja visų širdis šildanti prancūziška romantika…
