LRT archyvas
Lietuvos rašytojo, spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo ir kunigo Juozo Tumo-Vaižganto vardą yra girdėjęs kiekvienas lietuvis. Tačiau tikrai ne visi žino, kiek daug šis Nepriklausomybės akto signataras nuveikė laisvos Lietuvos labui. Jau šiandien, sekmadienį, LRT žiūrovai galės išvysti dar vieną atkuriamosios dokumentikos filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmą apie J. Tumą-Vaižgantą, kurį vaidins garsus kino, televizijos ir teatro aktorius Andrius Bialobžeskis.
Trečiasis filmų ciklo filmas pasakos apie dar vieną iškilią XX a. asmenybę, prisidėjusią prie laisvos Lietuvos sukūrimo. J. Tumą-Vaižgantą filme vaidins aktorius A. Bialobžeskis, kuris tikino, kad atlikti tokį vaidmenį – didelė garbė.
LRT archyvas
„Be jokios abejonės, man tai labai didelė garbė, ypač vaidinti Vaižgantą, kuris buvo labai spalvinga asmenybė, kuri nepriklausomai nuo savo dvasininkystės dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo labai drąsus ir turėjo labai tvirtą nuomonę. Jis buvo ir aktyvus valdžios kritikas“, – sakė aktorius.
„Mane labiausiai žavi jo asmenybės originalumas, kuris yra netikėtas pagal užimamas pareigas. Taip pat žavi jo, kaip žmogaus, nuoseklumas – jis visada laikėsi savo pozicijos, jį buvo sunku perkalbėti, jis turėjo užtikrintą savo poziciją, aiškius prioritetus“, – pridūrė A. Bialobžeskis.
Aktorius tikino, kad ilgų valandų grimo kėdėje leisti nereikėjo – daugiau pasiruošimo užėmė nebent nudažyti plaukus (filme jie žili). Patį vaidmens atlikimą A. Bialobžeskis sakė vertinantis griežtai.
LRT archyvas
„Aš manau, kad į šį personažą įsikūnyti pavyko, bet galbūt jo buvo per mažai. Manau, kad būtų galima padaryti ir daugiau – tai mažai vaidybiškai liesta, bet labai gili asmenybė, turinti didelius klodus, jį iš įvairių kampų galima gludinti. Jo personaže, jo biografijoje, jo gyvenime yra labai daug perspektyvos tolesniam nagrinėjimui“, – sakė A. Bialobžeskis.
Pasak istorikų, J. Tumas-Vaižgantas iš tiesų buvo neeilinė asmenybė. Filme „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ žinovai pasakos, kad jis ne tik prieštaravo spaudos draudimui ir bendradarbiavo su knygnešiais, stengėsi padėti nuskriaustiesiems ir neišsimokslinusiems, bet ir platino blaivybę.
„Manau, kad čia daug dalykų buvo, ir vidinė drąsa, stuburas, nes kalbėt sunkiomis temomis nėra lengva, o dar kalbėt sunkiomis temomis ir nebijant griežtų žodžių, ir neprarasti žmonių pagarbos ir meilės, tai tu turi taip mylėt tuos žmones, kad galėtum tai pasakyt. Girdoma tauta, kuri praranda bet kokias savo laisves, priklausoma ir blaškoma vėjo, matydamas tą dalyką jis tiesiog negalėjo į tai žiūrėti“, – žiūrovams pasakos kunigas Algirdas Toliatas.
LRT archyvas
„Knygnešių epocha dar šiandien nėra pakankamai įvertina. Mes kalbam apie tai, kad žmonės aukojo savo gyvenimą, laivę, turtą, šeimas. Net jei žmogus nešė knygas su kitais kontrabandiniais produktais, tai reiškia, tų knygų kažkam reikėjo“, – apie J. Tumo-Vaižganto nuopelnus sakys istorikas Gytis Vaškelis.
Filme žiūrovai išgirs ir dar niekur negirdėtų faktų bei įžvalgų apie vieną garsiausių Nepriklausomybės akto signatarų ir to meto šviesuolių. „Jis buvo gana ekstravagantiškas. Dabar aš jį įsivaizduočiau kaip socialinių tinklų guru, kuris ištisai rašo, apie save skelbia, pasakoja, fotografuojasi. Man atrodo, toks netelpantis savyje asmuo“, – sakys filologė Aistė Kučinskienė.
Antrasis „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas žiūrovams pasakoja dar daugiau niekur negirdėtų faktų apie svarbiausias asmenybes, prisidėjusias prie Lietuvos nepriklausomybės. Filmų cikle taip pat bus supažindinama su daug nusipelniusiais Lietuvai, bet kažkodėl užmarštyje likusiais herojais, tokiais, kaip pirmąją lietuvišką mokyklą Kaune įsteigusiu spaustuvininku signataru Saliamonu Banaičiu, Vasario 16-osios aktą ranka surašiusiu signataru ir pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu užsienyje Jurgiu Šauliu, vienu iš nedaugelio tarpukario Lietuvos generolų Silvestru Žukausku ir kitais.
„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – sekmadieniais, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.