Nuo šiandien režisierės Eglės Vertelytės tragikomediją „Stebuklas“, sulaukusią pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir daugybėje prestižinių pasaulio festivalių, galės įvertinti ir Prancūzijos publika. Šiandien filmas pradėtas rodyti net keliose dešimtyse Prancūzijos didžiųjų ekranų.
Vadina atradimu
„Stebuklo“ sėkmė neblėsta nuo pat pasaulinės jo premjeros prestižiniame Toronto kino festivalyje. Tai pirmasis pilnametražis filmas, Toronto kino festivalyje pristatytas atradimų programos metu. „Stebuklas“ atkreipė ir Prancūzijos kino platintojų „Urban Distribution“ dėmesį, kurių rinkodaros atstovė Manon Chautard teigia, jog jie nuolat ieško talentų ir perspektyvių debiutuojančių režisierių.
„Europietiškas kinas, neįskaitant vietinės Prancūzijos kino produkcijos, sudaro tik apie 10 proc. visų šalies kinuose rodomų filmų. Galimybė platinti lietuvišką filmą Prancūzijoje pasitaiko tikrai ne kasdien, tad ją labai vertiname. Vos išvydę „Stebuklą“ supratome, kad šio filmo kūrimo procesas buvo kruopščiai apgalvotas ir truko tikrai ne vienerius metus. Dėmesį atkreipė ir tragikomiškai pasakojama istorija apie laukinio kapitalizmo įsigyvavimo laikotarpį – šios temos potencialą kine dažnai pabrėžia ir kritikai. Tikime, jog Prancūzijos žiūrovus atves smalsumas“, – teigia M. Chautard.
Filmą režisavusi E. Vertelytė žavisi prancūziška kino kultūra ir publika: „Šiemet jau teko dalyvauti septyniose „Stebuklo“ peržiūrose Prancūzijoje, o praėjusį savaitgalį Paryžiuje vyko du prieš premjeriniai „Stebuklo“ seansai. Prancūzai – tikri kino mylėtojai, puikiai suprantantys meninį ir istorinį filmo kontekstą, žanrų ypatumus ir skirtumus. Tai didžiausia kino industrija Europoje, o kinas užima labai svarbią vietą bene kiekvieno prancūzo gyvenime. Pastebiu, jog prancūzams įdomus filmo politiškumas, socializmo ir kapitalizmo priešprieša ir stiprus moters personažas. Nekantraujame sulaukti daugiau reakcijų.“
Reakcijos skiriasi kiekvienoje šalyje
„Stebuklo“ prodiuseris Lukas Trimonis atskleidžia, jog jau kuriant filmą, buvo sąmoningai siekiama šia istorija sudominti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio publiką. „Prancūzai mėgsta tragikomedijos žanrą, o taip pat jiems turėtų būti artimas subtilus „Stebuklo“ humoras“, – sako L. Trimonis.
Režisierės E. Vertelytės teigimu, filmas užsienyje susilaukia nemažai susidomėjimo. „Reakcijos skiriasi kiekvienoje šalyje – vienur publika gilinasi į kapitalizmo ir socializmo priešpriešą, kitur bandoma geriau suprasti laikotarpį, dar kitus domina techniškoji filmo pusė. Tačiau beveik kiekvieną kartą sulaukiame klausimo, kaip pavyko rasti tokią puikią aktorę Irenos vaidmeniui. Eglės Mikulionytės vaidyba užburia publiką. Taip pat publika domisi, ar tai atsitiktinumas, kad Bernardo (akt. Vyto Ruginis) kuriamas personažas primena JAV prezidentą Donald’ą Trump’ą“, – įspūdžiais dalijasi režisierė.
Panašu, kad „Stebuklo“ rodymo festivaliuose maratonas dar tik įsibėgėja. Štai vien balandžio mėnesį filmas buvo pristatytas devyniuose kino festivaliuose skirtingose valstybėse. Nuo pasaulinės filmo premjeros, „Stebuklas“ jau parodytas beveik trisdešimtyje skirtingų pasaulio festivalių, iš kurių šeši – aukščiausios klasės. Filmas jau pristatytas Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos publikoms.
Prestižinio Toronto kino festivalio rengėjai kasmet atsirenka rodyti apie dešimt filmų iš centrinės ir Rytų Europos. „Lietuvos kino kūrėjų produkcija konkuruoja su Lenkijos, Čekijos, Rumunijos ir kitų žymiai daugiau filmų sukuriančių valstybių produkcija. Nors galimybė būti atrinktiems nedidelė, tačiau „Stebuklui“ pavyko. Tokia pergalė atkreipia pasaulio dėmesį į visą Lietuvos kino industriją, parodo, jog šis regionas yra konkurencingas“, – džiaugiasi L. Trimonis.
Artimiausiomis savaitėmis „Stebuklas“ toliau tęs kelionę po tarptautinius kino festivalius JAV, Singapūre, Bulgarijoje ir Kinijoje. Taip pat filmo operatorius Emil Christov yra nominuotas Lietuvos kino operatorių apdovanojimuose „Ąžuolas“ už metų geriausią kino operatoriaus darbą. Pasibaigus festivalių maratonui, prasidės dar aktyvesnis filmo platinimas užsienyje. „Teisę į filmo platinimą už Lietuvos ribų jau įsigijo kino platintojai iš dvidešimt keturių valstybių, tarp kurių ir JAV“, – priduria L. Trimonis.
Filmą dalinai finansavo Lietuvos kino centras, Bulgarijos kino centras, Europos kino rėmimo fondo programa „Eurimages“ ir „Kūrybiška Europa“ MEDIA.