16-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ rengia malonią staigmeną šiaurietiško kino gerbėjams – specialią programą „Šiaurės retro“, kurioje pristatys pirmuosiuose festivaliuose išskirtinio žiūrovų ir kritikų dėmesio sulaukusius Šiaurės šalių režisierių filmus.
„Šiaurės šalių kinas jau pirmaisiais festivalio gyvavimo metais padėjo pagrindus, formavusius „Scanoramos“ veidą ir veiklos kryptį. 2003 m. pristatyti naujausius skandinavų filmus Lietuvoje reiškė atverti terra incognita – daugelis buvo matęs arba girdėjęs Ingmarą Bergmaną ir Aki Kaurismäki, bet nežinojo, kad nepaprastai įdomūs dalykai vyko šiuolaikiniame Šiaurės šalių kine. 1995 m. buvo paskelbtas „Dogmos“ manifestas, skatinęs nepaklusti komercinio kino diktuojamoms sąlygoms ir atsigręžti į kino meno esmę. Jo įkvėpti režisieriai suformavo stiprų ir savitą naujos kartos balsą. Kūrėjai bandė apčiuopti esamąjį laiką, kintančius kasdienybės ir žmonių tarpusavio santykių kontūrus, suvokti nacionalinio mentaliteto ypatybes. Jų kūrybinė energija tapo šiuolaikinio žmogaus reveransu šiaurietiškam tikrumui“, – pasakoja festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Didžiausias dėmesys „Šiaurės retro“ programoje atiteks Nepriklausomybės 100-metį švenčiančiai Islandijai. Friðriko Þór Friðrikssono filmas „Visatos angelai“ (2000), pelnęs Europos kino apdovanojimą už geriausio aktoriaus vaidmenį ir specialiosios žiuri FIPRESCI prizą Karlovy Varų kino festivalyje, su humoru žvelgdamas į dramatišką šizofrenija sergančių vyrų pasaulį, nagrinėja tikrovės ir karščiuojančios vaizduotės ribas. Daguro Kári „Albinosas Nojus“ (2003) atskleidžia savitai mąstančio septyniolikmečio pasaulį. Vėlesnė to paties režisieriaus juosta „Gera širdis“ (2009) veikėjų gyvenimus perkelia į barą, kurį vaizduoja kaip savitai filosofijai pavaldžią vyrų šventovę. Prisipažindamas, kad nelabai moka juokauti gyvenime, D. Kári žiūrovams visuose savo filmuose siūlo judrų kasdienybės kaleidoskopą ir įvairiaspalvio humoro dozę.
„Visatos angelai“ anonsas
Oskaro laureatės danų režisierės Susanne Bier ankstyvojo periodo filmas „Atvertos širdys“ (2002) leidžiasi į sudėtingų santykių labirintus, parodydamas, kaip atsitiktinumas gali pakeisti žmonių likimus. Įstabi aktorių Madso Mikkelseno, Paprikos Steen ir Nikolajaus Lie Kaaso trijulė, per pastaruosius keliolika metų pelniusi aukščiausius aktorinės meistrystės apdovanojimus Europoje ir už jos ribų, įtikinamai atskleidžia, kad paprasta žmogiška laimė ne visada taip paprastai pasiekiama.
Anonsas
Suomijai atstovaus Markku Pölöneno juosta „Nukarpyti šuniui nagus“ (2003). Europos kino festivaliuose publikos apdovanojimais įvertinta juosta švelniai pašiepia ypatingą žmonijos rūšį – pasaulio gelbėtojus. Mertsi idealistas iki kaulų smegenų. Jeigu duoda žodį, būtinai jį ištesi. Nesvarbu, ar savanoriškai išeina į karą, ar pažada nukarpyti draugo šuniui nagus. Režisierius su gera doze humoro primena, kad pasaulis, kaip ir keturkojis, gali skaudžiai įkąsti, bet gyveimas vis dėlto juda pirmyn.
Švedų kinui pagarbą atiduos Venecijos Auksinio liūto laureato Roy’aus Anderssono „Tu gyvendamas džiaukis“ (2007). Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje teigiamų reakcijų sulaukęs filmas su režisieriui būdingu humoru pasakoja apie žmogaus būtį, jos didybę ir menkumą, džiaugsmą ir sielvartą, pasitikėjimą savimi ir nerimą. Apie tai, iš ko mes norime juoktis ir kartu verkti. Tai paprasta tragiška komedija arba komiška tragedija apie mus.
Anonsas
Norvegams atstovaus Hanso Petterio Molando „Savaip sąžiningas žmogus“ (2010), ginantis prigimtinę žmogaus, vyro, teisę susimauti. Pagrindinis filmo veikėjas Ulrikas, kurį įkūnija plačių galimybių aktorius Stellanas Skarsgårdas – savaip sąžiningas žmogus. Jis neturi jokių ypatingų norų ir tarsi nieko nereikalauja iš kitų, todėl nuolat pakliūva į tragikomiškas situacijas. Vienas ryškiausių šiuolaikinių norvegijos režisierių nukreipia žvilgsnį į žmogaus bandymą susigrąžinti prarastą orumą. „Savaip sąžiningas žmogus“ – tai filmas apie skausmingas ydas, duoklė toli gražu netobulam seksui ir pasaulinė kampanija prieš tą smulkmenišką žmonių tikslumą, kuris valdo pasaulį“, – sako H. P. Molandas, šiuo metu Lietuvoje filmuojantis jau trečią filmą su talentinguoju S. Skarsgårdu.
Anonsas
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
