Įkaitus orams „Kinomaistas“ nuklydo į pajūrį ir ieškodamas pašnekovų savo projektui „(ne)Mažoji kino Lietuva“ prisiminė Nidoje vykstantį tarptautinį kino festivalį „Baltijos banga“. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis tarptautinis trijų Baltijos šalių filmų festivalis, kurį organizuoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga padedant Nidos ir Neringos savivaldybėms bei kaimyninių šalių ambasadomis.
Festivalis „Baltijos banga“ pristato įdomiausius Baltijos šalių filmus, organizuoja edukacines popietes, seminarus, susitikimus su kino kūrėjais. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas sutiko trumpai papasakoti apie šių metų festivalį ir jo programą.
– Pradėkime nuo istorinio klausimo. Kuriais metais prasidėjo festivalis „Baltijos banga“ ir kas paskatino jį organizuoti?
„Baltijos banga“ gimė iš keletą metų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ organizuoto lietuviškų filmų festivalio „Lietuviški kadrai Nidoje“. Po 2009 m. trijų Baltijos valstybių premjerų viešnagės Nidoje, kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, minint Baltijos kelio 20-metį, kilo idėja renginį paversti tarptautiniu festivaliu, pakviečiant į jį Latvijos ir Estijos kinematografininkus.
Kaip gražus tarpkultūrinio bendradarbiavimo tęstinumo pavyzdys, festivalis pristato pasauliui Lietuvą, Latviją ir Estiją ne tik kaip vieningą geopolitinę erdvę, bet ir kaip Baltijos kelyje idėjiniu požiūriu įtvirtintą ryšį. Svarbu suvokti baltiškojo trialogo svarbą audiovizualinio meno kontekste.
– Festivalio organizacinis komitetas išties didelis – jį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga kartu su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis. Kaip pasidalijate darbais? Kas už ką atsakingas?
Kiekviena šalis atsakinga už savo filmų programą bei festivalio dalyvius – filmų kūrėjus, prodiuserius, pagal galimybes finansiškai prisideda prie festivalio organizavimo.
– Ar filmus pristatyti atvažiuoja ir kaimyninių šalių režisieriai?
Ne tik režisieriai, bet ir prodiuseriai.
– Festivalio metu taip pat organizuojate seminarus, kuriuose dalyvauja kino kritikai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kokios būna seminarų temos?
Išvardinsiu jau įvykusių seminarų temas: „Baltijos filmai. Faktai ir skaičiai“; „Kino mokymas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje“; „Baltijos šalių kinas: režisieriaus ir prodiuserio santykiai“. Šių metų tema – „Bendra filmų gamyba tarp Baltijos šalių“.
– Festivalio metu jūs taip pat organizuojate animacijos mokyklas vaikams. Kas yra pagrindiniai mokytojai ?
Pagrindiniai Animacijos mokyklėlės mokytojai – animacinių filmų režisieriai, animatoriai Valentas Aškinis, Jūratė Leikaitė-Aškinienė ir Ilja Bereznickas. Vaikų sukurto filmo premjera vyksta festivalio „Baltijos banga“ metu. Kaip pasakojo V. Aškinas, mokyklėlė turi ir savų „veteranų“, lankančių užsiėmimus ne pirmus metus.
Vaikų sukurtas animacinis filmas „1000 Nidos akimirkų“.
– Praėjusiais metais festivalyje jau dalyvavo keletas filmų iš Danijos ir Suomijos, šiais metais svečių teisėmis festivalyje dalyvaus ir Švedijos filmai. Kodėl nusprendėte praplėsti Baltijos sąvoką?
Neplečiame „Baltijos“ sąvokos. Festivalis buvo ir liks šalių, stovėjusių Baltijos kelyje, festivaliu. Svečių teisėmis kviečiame savo kaimynus, gyvenančius prie Baltijos jūros.
– Šis interviu rengiamas „Kinomaisto“ rubrikai, skirtai propaguoti kino gyvenimą mažesniuose Lietuvos miestuose. Tad klausimas šia tema. Kokie kino renginiai be šio festivalio vyksta Nidoje ?
Kasmet Nidoje vykstančiame tarptautiniame Tomo Mano festivalyje egzistuoja kino programa.
– Ką įdomaus šiais metais pristatys „Baltijos banga“ ?
„Baltijos banga“ šiemet pristatys naujausius ir įdomiausius vaidybinius bei dokumentinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmus. Festivalį pradės naujas režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“, taip pat bus pristatytas Mykolo Vildžiūno debiutinis pilnametražis vaidybinis filmas „Nesamasis laikas“. Lietuvišką dokumentiką pristatys režisieriaus Audriaus Stonio „Kenotafas“ (2013), pelnęs šių metų „Sidabrinę gervę“, Remigijaus Sabulio „Lituanica. Paslaptis“ (2014). Po du vaidybinius bei dokumentinius filmus festivalyje pristatys Latvijos ir Estijos kinematografininkai. Tai latvių Mārio Putniņšo ir Jānio Cimermanio tragikomedija „Džimlai Rūdi rallallā!“, 2014) ir Aigarso Graubos filmas „Svajonių komanda, 1935“ („Sapņu komanda 1935“, 2012). Šalies dokumentikai atstovaus režisieriaus Ivaro Seleckio dokumentinio serialo tęsinys „Kapitalizmas Skersinės gatvėje“ („Kapitālisms Šķērsielā”, 2013). Antrasis filmas – režisieriaus Ginto Grūbės „Daugiau nei gyvenimas“ („Vairāk nekā dzīve“, 2014).
Estai šiemet parodys nuotaikingą René Vilbres filmą šeimai „Mažo miestelio detektyvas“ („Väikelinna detektiivid ja Valge Daami saladus”, 2013) ir galbūt rodysime pagal garsųjį, beveik į 40 kalbų išverstą Sofi Oksanen romaną „Valymas“ sukurtą Suomijos ir Estijos kinematografininkų bendrą darbą tuo pačiu pavadinimu („Puhdistus“, rež. Antti Jokinen, 2012). Dėl šio filmo kol kas vyksta derybos.
Estijos dokumentinių filmų programoje – Heilikos Pikov filmas „Alyvų kalno žiedai“ („Flowers from the Mount of Olives“, 2013) ir režisieriaus Hardžio Volmerio darbas „Auksinės blizgės“ („Kullaketrajad“, 2013). Filmas pasakoja apie vienintelės Sovietų laikais reklamos studijos „Eesti Reklaamfilm“ gimimą, šlovės laikotarpį ir žlugimą. Laukiame į festivalį atvykstančių Latvijos ir Estijos filmų autorių bei prodiuserių.
– Ačiū už informaciją!
Iki susitikimo Nidoje rugpjūčio 23–30 dienomis. Daugiau informacijos rasite festivalio puslapyje Baltijosbanga.lt.
Asmeninio festivalio archyvo nuotraukos
