„Kinomaistas“ publikuoja ne tik naujausių ar keleto metų senumo filmų recenzijas, tačiau taip pat iš naujo apžvelgia ir kino klasika tapusius filmus. Prie šios rubrikos yra kviečiami prisidėti visi norintys. Kaip ir mūsų nuolatinis recenzentas Markas, apžvalgai pasirinkęs 1973-ųjų metų Robino Hardy filmą „Karklų žmogus“ („The Wicker Man“).
Atoki, beveik nepasiekiama gyvenvietė. Nuo pasaulio atsiribojusi bendruomenė, kurioje galioja saviti dėsniai ir įstatymai. Svetimšalis atvykėlis sudrumsčia atokiosios bendruomenės harmoniją ir akis į akį susiduria su neįprastomis mistinės gyvenvietės jėgomis…
Ar esate girdėję tokių istorijų? Toks pasakojimo pagrindas yra dažnas įvairių siaubo ar mistinių filmų motyvas. Keletas pavyzdžių: kultiniu tapęs „Tylioji kalva“ („Silent Hill“, 2006), garsiojo režisieriaus Martino Scorsese filmas „Kuždesių sala“ („Shutter Island“, 2010), „Moteris juodais drabužiais“ („The Woman In Black“, 2012) su kitokiame amplua veikiančiu Danieliu Radcliffe’u, populiariojo TV serialo „The X-Files“ epizodas „Our Town“, net ir Tarkovskio „Soliaris“ panašus į tokio tipo istoriją. Režisieriaus Robino Hardy kino juosta „Karklų žmogus“ – vienas iš pirmųjų tokių ekranizuotų pasakojimų. Kviečiu susipažinti su šia kruvina, lengvai erotiška, pagoniška ir mistine istorija.
„Karklų žmogus“ nėra siaubo filmas. Labiau mistinis trileris, kuriame pasakojama apie policijos seržantą Howie (aktorius Edwardas Woodwardas), anoniminio laiško dėka atvykusį į nuošalioje Summerisle saloje įsikūrusį škotų kaimelį išsiaiškinti paslaptingas mergaitės, vardu Rowan (aktorė Geraldine Cowper), dingimo aplinkybes. Seržantas netrunka pastebėti, jog vietiniai gyventojai ne tik neigia tokios mergaitės egzistavimą, bet ir nesiteikia prisidėti prie jo tyrimo. Įsiutintas kaimelyje vykdomų pagoniškų ritualų ir atradęs dingusios mergaitės buvimo įrodymus, seržantas Howie ryžtasi žutbūt surasti pamestą vaiką ir stoja į atvirą kovą su neo-druidiška bendruomene.
Summerisle sala – vieta, kurioje ištisomis gyventojų kartomis vyrauja pagoniški ritualai ir festivaliai bei keltų dievų garbinimas, o ją valdo ekscentriškas lordas Summerisle (aktorius Christopheris Lee). Sala garsėja savo eksportuojama vaisių produkcija, todėl kai paskutiniojo derliaus nepasisekimas susiejamas su dingusia mergaite, filmo siužetas įgyja dar daugiau intrigos. Kūrybinė „Karklų žmogus“ komanda tikrai pasistengė, kurdama Summerisle aplinką: vakarais plyname lauke besimylintys vietiniai, jaunuoliai, gražuolei Willow (aktorė Britt Ekland) pristatomi svaigiam meilės aktui, nuotaikingos dainelės apie falus, vaisingumo festivalio metu gyvūnais apsirengę gyventojai bei per naktis ūbaujantys ir dainas dainuojantys tavernos lankytojai sukuria aplinką, kuri yra siurrealistinė, neįprasta, žavi ir labai įtraukianti. Harry Waxmano vaizdo režisūra padeda kurti magišką Summerisle aplinką.
Stulbinantis „Karklų žmogus“ emocinis poveikis neužsibaigia ties įtraukimu. Gausūs muzikiniai intarpai, pozityvu alsuojantis garso takelis, spalvinga, nuotaikinga aplinka ir harmonija dvelkiantis Summerisle gyventojų elgesys (beje ir puiki vaidyba) gali taip stipriai paveikti žiūrovą, jog šis leisis užliūliuojamas šios down-to-earth bendruomenės. Ilgainiui žiūrovui gali būti įteigta mintis, jog kažkas yra blogai ne su Summerisle pagonimis, o su pagrindiniu veikėju – seržantu Howie. Trankus ir choleriškas policininko būdas suteikia jam antagonistiško atspalvio, o jo neramūs teisybės ieškojimai ir uolus dievotumas atrodo iškritę iš konteksto. Tokia apgaulė dengia Howie personažą iki pat finalo. Visa tai tik prisideda prie įspūdingos ir įsimenančios pabaigos, kuri lyg ir simbolizuoja seržanto begalinį tikėjimą ir pasiaukojimą, tuo tarpu ir atskleisdama taikius stabmeldžius kaip atsilikusius barbarus. Filmo pabaiga – klasiškas akibrokštas, kurio forma buvo pritaikyta daugybėje vėlesnių ekranizuotų pasakojimų.
„Karklų žmogus“ yra pasakojimas apie dviejų pasaulių sandūrą, apie ištikimybę savo tikėjimui ir galbūt apie klastą. Bet kuriuo atveju, tai vienas iš nedaugelio filmų, kuriam nereikalingas galingas moralas. Užtenka ir to, kad „Karklų žmogus“ yra be galo įtaigiai papasakota istorija. Beje, 2006-aisiais išėjo ir režisieriaus Neilo LaBute „Karklų žmogus“ su pagrindinį vaidmenį atliekančiu Nicholu Cage’u. Tai labai prastas filmas, apie kurį detaliau užsiminti neverta. Tikrasis 1973-ųjų metų originalas yra kultinis anuometinės siaubo filmų scenos produktas, einantis koja kojon su kitais savo laikmečio bendražygiais – filmais „The Exorcist“, „The Thing“ ir „Poltergeist“.