fbpx
Naujienos, Reportažai

A. Weerasethakulo „Švytintys šešėliai“ leis pasinerti į kino pasąmonės labirintus

Apichatpongas Weerasethakulas
Nuotraukos autorė: Vytautė Ribokaitė

Penktadienio vakarą, vasario 2 d., Šiuolaikinio meno centre įvyko garsaus tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijų parodos Didžiojoje salėje atidarymas, kuriame dalyvavo ir pats menininkas.

A. Weerasethakulas – vienas unikaliausių šiuolaikinių kūrėjų, puikiai žinomas ne tik kino pasaulyje, bet ir besidominantiems šiuolaikiniu, vaizduojamuoju menu. 2010 metais jo filmas „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“ (Lung Boonmee Raluek Chat / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives) Kanuose buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Į Vilnių režisierius atvyko tiesiai iš Roterdamo kino festivalio, kuriame pristatė naują savo projektą „Sleep Cinema Hotel“.

Prieš prasidedant parodos atidarymui į Šiuolaikinio meno centro erdves plūstelėjo A. Weerasethakulo filmų gerbėjų ir smalsuolių minios. Režisierius padėkojo visiems susirinkusiems, bet pastebėjo, kad dėl lankytojų antplūdžio atidarymas nėra geriausias laikas apžiūrėti jo parodą. Kaip ir žiūrint, A. Weerasethakulo filmus, vaikščiojant po jo videoinstaliacijų parodą erdvių ribos ir realybės suvokimas tarsi pranyksta. Sapnai tampa tikrove.

A. Weerasethakulo videoinstaliacijų parodos „Švytintys šešėliai“ atidarymo akimirka
Nuotraukos autorė: Vytautė Ribokaitė

ŠMC direktorius ir meno istorikas Kęstutis Kuizinas atskleidė, kad idėja pasikviesti į Vilnių garsųjį režisierių gimė maždaug prieš metus, kai pas jį atėjusios „Meno avilio“ darbuotojos Mantė Valiūnaitė ir Dovilė Grigaliūnaitė pasidalino savo sumanymu surengti A. Weerasethakulo parodą. K. Kuizinas džiaugėsi, kad turime galimybę susipažinti ne tik su juo kūrybą, judančias vaizdais, kurie skirti rodymui parodų salėse, bet ir filmų retrospektyva.

Viena iš parodos kuratorių Dovilė Grigaliūnaitė prisipažino, kad idėja į Lietuva atsivežti Apichatpongo Weerasethakulo kūrybą, pasikviesti jį patį ir dar surengti videoinstaliacijų parodą tuo metu atrodė kiek beprotiška. D. Grigaliūnaitė padėkojo ŠMC komandai, kuri ne tik palaikė šią iniciatyvą, bet ir tapo projekto organizatoriais. Parodos kuratorė pabrėžė: „Kadangi režisieriaus temos, idėjos, personažai keliauja iš vieno kūrinio į kitą labai svarbu pamatyti tiek kino filmus, tiek šiuolaikinį meną.“

ŠMC vykstanti paroda yra didesnio projekto „Švytintys šešėliai: Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijų paroda ir filmų retrospektyva“ dalis. Filmų retrospektyva prasidėjo vasario 1 d. ir tęsis iki kovo 15 d. Jos metu bus parodyti visi režisieriaus pilnametražiai filmai ir keturios trumpametražių filmų programos. Kino seansai vyks ŠMC kino salėje ir „Skalvijos“ kino centre. Parodoje Didžiojoje ŠMC galima apsilankyti iki balandžio mėnesio.

 

Galerija: A. Weerasethakulo videoinstaliacijų parodos „Švytintys šešėliai“ atidarymas

Nuotraukų autorė: Vytautė Ribokaitė

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.