Holy Destructors nuotr.
Naujo režisierės Aistės Žegulytės filmo „Biodestruktoriai“ premjera ką tik įvyko Amsterdamo tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje (IDFA). Vienas svarbiausių kino renginių pasaulyje yra itin mėgstamas vietinės auditorijos ir pritraukia daugybę industrijos atstovų. Lietuviškas filmas čia buvo pasitiktas dviem iš anksto užsipildžiusiais seansais lapkričio 15 ir 16 dienomis.
Filmas „Biodestruktoriai“ dalyvauja IDFA „Envision“ konkursinėje programoje, į kurią atrinkti išskirtiniai filmai, kuriuose vizionieriški režisieriai kuria naujas kino kalbas. Šiemet jame dalyvauja 12 filmų iš įvairių Europos šalių bei Žaliojo Kyšulio, Libano, Irano, Meksikos, Brazilijos ir kitų. 2019 m. pristačiusi dokumentinį filmą „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, režisierė Aistė Žegulytė naujame filme „Biodestruktoriai“ toliau nagrinėja gyvenimo ir mirties temas.
Šis dokumentinis filmas giliau pasineria į nematomą organizmų, atsirandančių irstant organinei medžiagai, pasaulį. Biodestruktoriai – tai mikrogrybai, egzistavę milijonus metų prieš žmones ir greičiausiai mus pergyvensiantys. Derindama archyvinę medžiagą su naujai nufilmuota medžiaga, režisierė žiūrovus veda į mįslingą kelionę.
„Šis filmas man padėjo išgyventi atsisveikinimą ir man svarbių, artimų žmonių paleidimą, nepasiduoti sunkioms būsenoms ir suprasti, kad viskas pavirsta į kitą formą, bet niekur nedingsta ir nesibaigia“, – asmeniniu santykiu su tema dalijasi Aistė Žegulytė.
Tarsi pro mikroskopo lęšį stebimi žmonės kovoja su laiku – stengiasi išsaugoti vaizdus, kūnus ir prisiminimus. Tikslus filmo montažas, kuriame jungiami mikroskopinių grybų, restauratorių ir religinių ritualų kadrai skatina apmąstyti mūsų sambūvio mikro ir makro sluoksnius, puoselėti bendrystės jausmą vienatvėje.
„Rašiau scenarijų, kaip grybų destrukcija tampa konstrukcija. Tačiau ilgainiui supratau, kad gyvenimas atveria žymiai įdomesnių perspektyvų. Galiausiai visos siužetinės linijos ir veikėjai išvingiuodavo kaip tie grybų hifai, viskas vyko labai gyvai. Vieni veikėjai vedė pas kitus. Nueiti pas restauratorius man rekomendavo mikologė Jurgita Švedienė iš „Biodestruktorių tyrimo laboratorijos“, kuri yra gera biochemikės Olgos Ščit-Latonienės draugė. Ji papasakojo, kad Olga renka grybus nuo paveikslų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Mane tai labai nustebino, neįsivaizdavau, kad galima rinkti grybus nuo paveikslų!“ – pasakoja režisierė.
Aistė Žegulytė scenarijų rašė ir grybų charakterius bei jų sąveiką su žmonių pasauliu tyrinėjo kartu su Licia Eminenti ir Vėjūne Tamuliūnaite. Grybus paversti personažais padėjo Edinburge gyvenantis mikologas dr. Patrick Hickey, kuris specialiai filmui augino įvairius grybus ir kūrė jų kadrų mizanscenas.
Kaip ir pirmajame savo filme, taip ir šiame Aistė Žegulytė į žvilgsnio eksperimentus leidosi su operatoriumi Vytautu Katkumi, o nekasdieniškai pamatyto pasaulio garso takelį vėl patikėjo elektroninės muzikos kūrėjui, šiemet „Sidabrine gerve“ apdovanotam kompozitoriui Gediminui Jakubkai. Dar vieną naują perspektyvą, o kartu dar daugiau gylio ir jėgos į filmo kūrimą atnešė patyręs montažo režisierius Danielius Kokanauskis.
„Esu be galo laiminga, kad pagaliau, po šešių metų bendravimo su grybais ir filmo herojais žmonėmis, mūsų premjera įvyko Amsterdame. Šis miestas turi net mikrogrybų muziejų, todėl geresnės vietos nesugalvosi. Džiaugiuosi, kad premjeroje kartu dalyvavo pati geriausia „Biodestruktorių“ komanda, tik su ja galėjo įvykti tiek stebuklingų nuotykių. Vienas svarbiausių dalykų buvo, kad žiūrovai priėmė ir pajautė mūsų filmą. Man asmeniškai tai, kad kino salės tamsoje įvyksta tas intymus kino ir žmogaus akies susitikimas, yra didžiausia dovana“, – po filmo premjeros kalbėjo režisierė.
Filmas „Biodestruktoriai“ kelionę tęs Tarptautiniame Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje, kur pirmasis jo seansas įvyks lapkričio 20 d. Lietuvos kino teatruose filmas „Biodestruktoriai“ pasirodys kitų metų rudenį. Filmą platina kino leidybos kompanija „Taip toliau“.
Filmą prodiusavo „Studio Uljana Kim“ (Lietuva) kartu su „To Be Continued“ (Prancūzija) ir „Studio Locomotive“ (Latvija).
Filmo gamybą finansavo: Lietuvos kino centras, Prancūzijos nacionalinis kino centras CNC, Latvijos nacionalinis kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Filmo pristatymą IDFA dalinai finansavo Lietuvos kino centras.