Lapkričio 18 d. kino teatrus pasieks nuotaikingas lietuviškas filmas „Skyrybos“, pasakojantis apie emigranto Tito pastangas išsiskirti su žmona, kai Anglijoje vestuvių laukia nauja sužadėtinė. Režisieriaus Manto Verbiejaus komedija pakvies žiūrovą į beprotiškiausią kelionę, kupiną meilės, tarpusavio santykių ir juokingų atsitikimų.
Kai potencialaus uošvio gimimo dienos šventėje Titas neturi dovanos, jo išsisukinėjimą merginos tėvai supranta kaip nedrąsų bandymą pasipiršti jų dukrai. Viskas būtų neblogai, tačiau šiuo metu Londone gyvenančio Tito Lietuvoje laukia jo žmona Marta. Norėdamas slapta išsiskirti Titas grįžta į Lietuvą, tačiau Tito ir Martos susitikimas viską pasuka netikėta linkme.Filme vaidmenis kūrė Džiugas Siaurusaitis, Ramūnas Cicėnas, Marius Repšys, Giedrė Mockeliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, o pagrindinį Tito vaidmenį atliko aktorius Rokas Petrauskas. R. Petrauskui tai pirmas pagrindinis vaidmuo kine.
Rokai, kaip apibūdintum Titą? Ar jis panašus į tave? Kodėl?
Titas, galima sakyti, tradicinis „užspaustas“ vyrukas. Užspaustas tradicijų, moterų, kitų nuomonės. Juk mes taip auklėjami – labai svarbu, ką kiti pamanys. Man asmeniškai nuo šito irgi labai sunku pabėgti. Filme šmaikščiai ir kūrybingai vyksta Tito išsilaisvinimas, virsmas.
O kaip apibūdintum patį filmą?
Filmo dar nemačiau, tai dar negalėčiau jo tiksliai apibūdinti. Net keista apie tai kalbėti, nes juk filmavome jį prieš trejus metus, o per tą laiką jau tiek daug visko įvyko… Man tai pirmas filmas, kuriame vaidinu pagrindinį personažą. Tai buvo smagus iššūkis! Manau, kad žiūrovui patiks šis smagus pasakojimas apie tikros meilės paiešką, bet pats bijau žiūrėti filmus, kuriuose vaidinu. Nemėgstu į save žiūrėti, nes matau visas klaidas, esu sau labai kritiškas. Su baime laukiu premjeros.
Ar gali trumpai papasakoti, kaip vyko pats filmavimas?
Pradėjom filmuoti birželio paskutinę dieną, buvo 30 laipsnių karščio ir laukė visa savaitė naktinių pamainų. Žinoma, kaip tyčia, pasitaikė pati šalčiausia liepa, naktimis būdavo 10-12 laipsnių, vėjas, o mes visi su marškinukais, šortais, Ramūnas Cicėnas pusnuogis. Po to prasidėjo slogos ir kosuliai. Beje, šitam filme, turbūt pirmą kartą Lietuvos kino istorijoj, personažas gros penkiastyge gitara Rolling Stones derinimu (gitaristai tikrai supras).
„Skyrybos“ – komedija. Ar tau artimas šis žanras? Ar turi mėgstamą šio žanro aktorių?
Steve Carell – tai aktorius, kuris sugeba labai jautriai vaidinti komediją, gerbia kolegas, gerbia medžiagą, kurią vaidina, sugeba paminti savo ego ir kiekvieną kartą įrodo, kad komedija nėra lengvas žanras, reikia turėti ir smegenų, ir stiprius kiaušus. Mėgstu gerą, skanią komediją, ne kičinę. Man patinka, kai komedija gimsta iš absurdo kaip, pavyzdžiui, Anders Thomas Jensen filmuose, arba Ricky Gervais standup’uose.
Kuri vaidmenis ir kine, ir teatre. Ar galėtum apibūdinti kuo tau kaip aktoriui vaidmenys kine skiriasi nuo vaidmenų teatre? Ką reiškia sukurti pagrindinį vaidmenį?
Dabar viskas susimaišo. Teatre atsiranda daug spektaklių, kuriuose filmuojama ir vaidinama su mikrofonais. Gali šnabždėti ir žiūrovas puikiai girdės tave paskutinėj eilėj, matys tavo stambų planą ekrane. Bet kino ir teatro kalba visgi yra skirtinga. Žiūrovas mato sceną, visumą, prieš jį visi aktoriai, dekoracijos. O kine jį režisierius bando apgauti – prigauti montuodamas vieną sceną prie kitos, kažką paslėpdamas už ekrano krašto. Teatre personažą pradedi kurti – repetuoti nuo pirmo puslapio, sceną po scenos, o kine vieną dieną suvaidini kelias scenas iš filmo galo, po to iš vidurio, tada pačią pradžią… Taip ir rankioji tą personažą po gabalėlį. Turi padaryti daug namų darbų, pereiti ilgą pasiruošimo procesą, kad personažas jau būtų sukurtas, kad galėtum jį užsivilkti kaip kokį paltą ir suvaidinti bet kokią sceną, nes vaidindamas pagrindinį personažą esi atsakingas už visą filmą. Šis personažas vienija visus kitus, aplink jį sukasi veiksmas, nuo jo priklauso ir filmo kokybė.
Tavo svajonių vaidmuo yra…?
Neturiu tokio. Nuoširdžiai. Turiu svajonių suvaidinti su tam tikrais aktoriais arba dirbti su kai kuriais režisieriais. Keletas svajonių jau išsipildė, bet tikrai ne visos. Kartais net ir mažytis vaidmuo, bet su stipriais kolegomis, duoda tau šimtąkart daugiau naudos nei pagrindinis vaidmuo.
Esi laimingai vedęs, turi vaikų. Koks tavo požiūris į skyrybas? O kas tau yra meilė?
Dėl meilės reikia stipriai stengtis. Reikia stebinti vienas kitą, kutentis ir kūrenti šeimos židinį. Kitaip nieko nebus. O skyrybos kartais gal ir gerai, ypač toksiškuose santykiuose. Bet dažnai žmonės pritingi pasistengti.