Org. archyvas
CGI (angl. Computer-Generated Imagery, liet. kompiuteriu generuoti vaizdai) – tai technologija, leidžianti naudojant kompiuterinę programinę įrangą kurti ir animuoti virtualius objektus. CGI animacijoje judesio iliuzija sukuriama keičiant virtualių objektų padėtį, formą ar kitas jų savybes skaitmeninėje trimatėje erdvėje.
Šiandien CGI technologija plačiai naudojama ne tik animacinių filmų ir televizijos serialų kūryboje, bet ir kuriant vaidybinių filmų vaizdo efektus, kompiuterinius vaizdo žaidimus, reklamą bei iliustracijas. Be to, ji pasitelkiama architektūros, pramoninio dizaino, inžinerijos ir mokslinių tyrimų srityse, siekiant vizualizuoti įvairius objektus, procesus ar reiškinius. Taigi, CGI yra viena universaliausių šiuolaikinių vaizdo kūrimo technologijų, kurios reikšmė gerokai peržengia animacijos industrijos ribas.
Šios animacijos technikos populiarumą nesunku paaiškinti, nes CGI suteikia kūrėjams ne vieną reikšmingą pranašumą, palyginti su kitomis animacijos technikomis. Pirmasis jų – simuliacija. Tai procesas, kai virtualių objektų judėjimas ar kitokie pokyčiai apskaičiuojami naudojant matematinius modelius, o ne kiekvieną judesį tiesiogiai kuriant animatoriui.
Simuliacijos leidžia atkurti įvairius gamtos reiškinius, tokius kaip vandens bangavimas, lietus, sniegas, dūmai ar ugnis, kuriuos animuoti rankiniu būdu būtų itin sudėtinga ir imlu laikui.
Tačiau čia svarbu atskirti dvi sąvokas – kompiuterinę animaciją ir kompiuterinę simuliaciją. Nors abiem atvejais ekrane galime matyti judančius virtualius objektus, esminis skirtumas slypi judesio atsiradimo principe: animacijoje judesį sąmoningai formuoja animatorius, o simuliacijoje jis apskaičiuojamas pagal matematinį modelį ir nustatytas pradines sąlygas. Įdomu tai, kad šis skirtumas svarbus net JAV teismų praktikoje, kur kompiuterinė animacija paprastai naudojama kaip iliustracinė priemonė, o kompiuterinė simuliacija tam tikromis aplinkybėmis gali būti pripažinta savarankišku įrodymu.
Antrasis CGI animacijos pranašumas – interpoliacija. Tai matematinis procesas, leidžiantis programinei įrangai automatiškai apskaičiuoti tarpines objektų padėtis tarp animatoriaus nustatytų pagrindinių pozų. Arba, jei kalbėtume paprasčiau, animatorius gali pasirinkti virtualų personažą, nustatyti jo pradinę pozą, o kitame laiko taške – galutinę. Tuomet programinė įranga apskaičiuoja tarpines pozas ir taip sukuria judesį tarp šių dviejų būsenų. Ši galimybė leidžia animatoriams sutaupyti daug laiko, nes nebereikia kiekvieno judesio kadro kurti atskirai.
Tačiau interpoliacija nėra stebuklinga priemonė, galinti išspręsti visus animavimo iššūkius. Programinė įranga apskaičiuoja judesį pagal pasirinktus matematinius algoritmus ir nustatymus, tačiau savaime nesupranta, kokį veiksmą animatorius siekia pavaizduoti. Pavyzdžiui, jei personažas vienoje pozoje guli ant žemės, o kitoje jau stovi pasiruošęs kovai, įprasta interpoliacija nesukurs natūralios atsistojimo veiksmų sekos – animatorius turės pats nustatyti papildomas pagrindines tarpines pozas.
Šiuo atveju būtina paminėti, kad generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologijos atveria galimybes kurti įrankius, kurie, analizuodami judesio kontekstą, galėtų automatiškai sugeneruoti sudėtingesnes veiksmų sekas. Tačiau kol ši technologija gebės tikrai kokybiškai veikti, praeis dar nemažai laiko.
Trečiasis CGI animacijos pranašumas – galimybė kurti fotorealistinius vaizdus. Tiesa, ši technologijos „supergalia“ nėra tokia svarbi pačiai animacijos meno formai, nes animacijos kūrėjai dažnai sąmoningai siekia ne tiksliai atkartoti tikrovę, bet sukurti savitą, stilizuotą animacinį pasaulį, kad išvengtų vadinamojo „nemalonaus slėnio“ (angl. uncanny valley) efekto, apie kurį jau kalbėjome ankstesniuose šios serijos straipsniuose.
Trumpai tik priminsiu, kad šis reiškinys pasireiškia tuomet, kai žmogų primenantis personažas atrodo beveik tikroviškai, tačiau tam tikri jo išvaizdos ar judesio elementai neatitinka mūsų lūkesčių ir dėl to sukelia asmeniui nemalonų pojūtį.
Vis dėlto CGI gebėjimas kurti itin tikroviškus objektus, aplinkas ir reiškinius tapo tikra revoliucija vaidybiniame kine. Šiandien ši technologija yra vienas svarbiausių vizualiųjų efektų kūrimo įrankių, leidžiančių ekrane sukurti scenas, kurias nufilmuoti tikrovėje būtų pernelyg sudėtinga, pavojinga ar paprasčiausiai neįmanoma.
Ketvirtasis CGI animacijos pranašumas – galimybė kurti trimačius virtualius objektus ir ištisus pasaulius, kuriuos galima laisvai tyrinėti. Ši technologijos savybė tapo ypač reikšminga kompiuterinių vaizdo žaidimų industrijai, nes leido kurti ne tik personažus, kuriuos nesunkiai galime apžiūrėti iš visų pusių, bet ir didžiules virtualias aplinkas, kuriose žaidėjams suteikiama laisvė judėti, tyrinėti ir sąveikauti su aplinka.
Taigi, daugelis šiandien populiarių vaizdo žaidimų žanrų be trimatės kompiuterinės grafikos būtų sunkiai įsivaizduojami. Beje, atskirai verta paminėti dar vieną svarbią CGI taikymo sritį vaizdo žaidimų industrijoje – kinematografines scenas (angl. cinematics arba cutscenes). Nors tokios scenos dažniausiai nėra interaktyvios žaidimo dalys, tačiau jų svarba yra nekvestionuojama galutiniam žaidėjų potyriui bei pasitenkinimui.
Penktasis CGI animacijos pranašumas – galimybė mažinti vienos animacijos minutės gamybos sąnaudas didėjant bendrai kūrinio trukmei. Kitaip sakant, nors vienas didžiausių šios technikos iššūkių yra sąlyginai didelės pradinės investicijos, skirtos personažams, aplinkoms ir rekvizitams sukurti, vėliau šiuos skaitmeninius išteklius galima pakartotinai naudoti kitose scenose ar epizoduose. Tai leidžia sumažinti papildomo animacinio turinio gamybos sąnaudas, nes nebereikia kiekvieną kartą visko kurti iš naujo.
GPĮ archyvas
Būtent dėl šios priežasties CGI gali būti finansiškai patrauklus animacinių televizijos serialų kūrėjų pasirinkimas, ypač jei jų pasakojama istorija daugiausia vyksta keliose pagrindinėse aplinkose (pavyzdžiui, saloje, jūrų ar kosminiame laive, mažame atokiame miestelyje ir pan.) ir joje veikia palyginti nedidelis skaičius personažų. Tačiau ši ekonominė „supergalia“ atsiskleidžia tik tam tikromis sąlygomis. Vos tik kūrėjai užsimano žiūrovams parodyti daugybę įspūdingų pasaulių, kuriuose gyvena begalė unikalių personažų, pradinių išteklių kūrimo ir viso gamybos proceso sąnaudos gali išaugti iki išties kosminių aukštumų.
Šeštasis ir, ko gero, svarbiausias CGI animacijos technikos pranašumas – galimybė palyginti lengvai keisti kūrybinius sprendimus net ir prasidėjus animacijos gamybai. Kitaip sakant, animatoriai gali lengvai bei nesudėtingai eksperimentuoti su personažų pozomis, scenos kompozicija, kameros judėjimu, apšvietimu ir kitais kinematografiniais sprendimais, kol pasiekia norimą rezultatą. Tačiau ši „supergalia“ turi ir savo kainą – norint užtikrinti tokią kūrybinę laisvę, būtina iš anksto sukurti ir tinkamai paruošti visus reikalingus skaitmeninius išteklius. CGI animatoriams suteikia išskirtinai daug galimybių eksperimentuoti ir tobulinti savo kūrinius, tačiau ši laisvė reikalauja atitinkamų technologinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Prieš baigiant šį tekstą būtina paminėti, kad yra ir daugiau supergalių, bet jas visas išvardinti reikėtų ženkliai daugiau vietos, todėl pradėsiu šios animacijos technikos apibendrinimą nuo kelių pastebėjimų. Visų pirma, CGI animacija suteikia kūrėjams nepaprastai plačią kūrybinę laisvę – nuo galimybės sukurti ištisus virtualius pasaulius iki sprendimų, kaip juos stilistiškai ir kinematografiškai pavaizduoti.
Dar daugiau, ši technika leidžia pasitelkti matematinių skaičiavimų galią ir sukurti itin tikroviškus reiškinius, kuriuos kitomis animacijos technikomis atvaizduoti būtų gerokai sudėtingiau. Interpoliacija savo ruožtu leidžia automatizuoti dalį animavimo proceso, o virtualios kameros suteikia galimybę kurti sudėtingus ir dinamiškus kameros judesius. Taigi, didžiausia šios animacijos technikos supergalia yra galimybė pasinaudoti išties labai plačiu kūrybinių įrankių deriniu.
Tačiau, be jau ne kartą minėtų finansinių sąnaudų, CGI animacija pasižymi ir kitais iššūkiais. Visų pirma, ši animacijos technika yra nepaprastai glaudžiai susijusi su informatikos ir kitais tiksliaisiais mokslais. Kitaip sakant, norint visapusiškai išnaudoti CGI technologijos galimybes, dažnai prireikia ne tik animatorių, bet ir įvairių techninių specialistų, gebančių kurti, pritaikyti ir prižiūrėti sudėtingus skaitmeninius įrankius bei gamybos procesus.
Be to, kai kurioms CGI gamybos sritims būtinos ir kitų disciplinų žinios. Pavyzdžiui, norint sukurti įtikinamą virtualų apšvietimą ar kameros judėjimą, labai praverčia realaus pasaulio kinematografijos principų išmanymas. Tuo tarpu sudėtingų fizinių reiškinių simuliacijoms įgyvendinti gali prireikti gilių matematikos, fizikos ir programavimo žinių. Taigi, CGI animacija yra bene ryškiausias meno ir technologijų sintezės pavyzdys animacijos industrijoje, kur įspūdingi kūrybiniai rezultatai dažnai priklauso nuo skirtingų sričių specialistų gebėjimo dirbti kartu.
Antra, CGI animacija neabejotinai suteikia galimybę sukurti estetiškai įspūdingus reginius. Tačiau tik tuomet, kai visi kūrybos proceso elementai – modeliavimas, tekstūravimas, animavimas, apšvietimas, kameros nustatymai ir daugybė kitų techninių sprendimų – yra tinkamai įgyvendinti ir tarpusavyje suderinti. Kartais pakanka vos vieno ar kelių prasčiau sukurtų elementų, kad nukentėtų visas galutinis rezultatas. Pastaruoju atveju įvardinti aptariamą situaciją puikiai tinka lietuviškas posakis „šaukštas deguto medaus statinę sugadina“.
Beje, šio teksto autoriui ne kartą teko matyti, kaip tarptautiniuose industrijos renginiuose Europos animatoriai pristatydavo išties ambicingus CGI animacijos projektus, tačiau vos vienas nepakankamai suvaldytas elementas – ar tai būtų apšvietimas, modelių detalumas, ar personažų veido išraiškų natūralumas – neleisdavo kūriniui pasiekti norimo įspūdžio ir emocinio žiūrovų poveikio. Kitaip sakant, CGI animacija suteikia kūrėjams nepaprastai plačias galimybes, tačiau kartu yra negailestinga tiems, kurie nesugeba suvaldyti visų šios technikos kūrybinių ir technologinių aspektų.
Apibendrinant verta dar kartą pabrėžti, kad CGI animacijos technologijos atsiradimas neatpažįstamai ir negrįžtamai pakeitė daugelio vizualiniu turiniu paremtų kūrybinių industrijų gamybos procesus. Ši technologija atvėrė galimybes sukurti nesuskaičiuojamą daugybę animacinių ir vaidybinių filmų bei kompiuterinių vaizdo žaidimų, kurie vėliau užkariavo žiūrovų ir žaidėjų širdis.
Dar daugiau, CGI iš esmės pakeitė ne tik tai, kaip kuriamas pramoginis ir kitokio pobūdžio audiovizualinis turinys, bet ir tai, kokias istorijas bei pasaulius kūrėjai apskritai gali perteikti ekrane. Tiesa, yra viena nedidelė, išties smulki problema – norint išnaudoti visas šios technologijos galimybes ir sukurti kerintį bei nepaprastą reginį, reikia įspūdingų finansinių išteklių.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško bei pasaulinio kino refleksija internete 2026“ tekstas
