„ACME Film“ archyvas, dailininkas Xavieras Dujardenas
Jau šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasieks ilgai brandintas, net šešerius metus ranka pieštas animacinis filmas visai šeimai „Aukso žirgas“. Nuotykių kupinoje, baltų pasakų motyvais paremtoje pasakoje daug simbolių bei detalių, įkvėptų istorinėmis iliustracijomis, kostiumais bei archeologų radiniais.
Anot vieno „Aukso žirgo“ režisierių, animatoriaus, tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ direktoriaus Valento Aškinio, ypač įdomi animacinės juostos sąsaja su lietuvių tautosakoje sutinkamu ir dar XV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose aprašytu Saulės vadavimo mitu. Saulės vaduotojo, dieviškojo kalvio figūrą filme įamžino herojus Aušvydas.
Saulės pagrobimas siejamas su tamsiu metų laiku, žiema, kai kartais Saulės buvo nematyti ištisais mėnesias. Vienas svarbių jos vaduotojo atributų – milžiniškas kūjis, kurį filme „Aukso žirgas“ pakeitė herojaus kalavijas. Dar viena sutinkama sakmė ta, kad kalvis ne tik Saulę išlaisvino, bet ir pats ją nukaldino. Ši siužeto linija taip pat įpinta į animacinį filmą, mat Aušvydas ant namo stogo iškelia paties iš medžio išdrožinėtą stilizuotą saulę. Simboliška, kad ją prikala didžiuliu geležiniu kūju. Dailininkai, kurdami šios saulės modelį, kaip prototipą panaudojo memorialinio paminklo viršūnės-saulės nuotrauką iš Varėnos rajono. Autentiško dizaino filme „Aukso žirgas“ yra ir lietuviškų vėjarodžių pavyzdžiai.
Kurdami Aušvydą žvelgė į Vytautą Didįjį
Išlaisvinti princesės Saulės keliaujantis Aušvydas ne tik susidūria su įvairiais išbandymais, bet ir sulaukia vario, sidabro ir aukso žirgų pagalbos. Prie kiekvieno jų „Aukso žirgo“ dailininkai nupiešė specialius, unikalius šarvus, kuriems įkvėpimo ieškota istoriniuose šaltiniuose, antspauduose bei rekonstruotuose lietuvių karių šarvų modeliuose. „Piešiniai, kuriuose pavaizduoti lietuvių kariai su žarvais ir ginkluote, buvo labai naudinga medžiaga, kuriant Aušvydo riterio šarvus“, – tikino V.Aškinis.
Daug dėmesio skirta aksesuarams – pavyzdžiui, ant stebuklingojo varinio žirgo užšokęs Aušvydas įgyja vario šarvus, o jo apsiaustas susegtas lietuviška varine sege. Filmo kalavijai taip pat piešti pagal išlikusius tikrus kalavijus, o vaizduodami auksiniais šarvais pasidabinusį Aušvydą dailininkai rėmėsi paties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo portretu.
Pagrindinį herojų Aušvydą, kuris keliauja prikelti princesę Saulę, įgarsino aktorius ir laidų vedėjas Vytautas Rumšas jaunesnysis. Princesei balsą dovanojo Neringa Nekrašiūtė, Juodajai Motei – Larisa Kalpokaitė, o Baltajam Tėvui – Sigutis Jačėnas. Pasakos pasakotoju tapo Algirdas Latėnas. Taip pat lietuviškai garsintame „Auksiniame žirge“ žiūrovai išgirs Dainiaus Gavenonio, Dalios Michelkevičiūtės, Rimanto Bagdzevičiaus, Remigijaus Sabulio ir kitų žinomų teatro ir kino aktorių balsus.
Lietuvos kino teatrus stebuklingas, senosiomis baltų pasakomis ir saulėgrįžos mitu paremtas pasakojimas „Aukso žirgas“ pasieks jau penktadienį, gruodžio 12 dieną.
Animacinio filmo visai šeimai „Aukso žirgas“ anonsas:
