fbpx
Reportažai

Apie kiną po norvegišku dangumi

Kinas po atviru dangumi Osle Marinos Juralevičiūtės nuotrauka
Kinas po atviru dangumi Osle
Marinos Juralevičiūtės nuotrauka

Norvegijoje kinas po atviru dangumi turi daug gerbėjų. Iki šiol buvo surengta jau dvylika nemokamų filmų peržiūrų St. Hanshaugen parke Oslo centre. Parkas yra didelis ir jis pasirinktas neatsitiktinai – vietiniai, turistai, šeimos su vaikais, miesto svečiai plūsta į čia rengiamus kino seansus, o netyčia užklydę praeiviai su malonumu pasilieka. Tokie renginiai vyksta vos porą kartų per metus.

Demonstruojami dažniausiai kino klasikos perlai – praeitus kartus žiūrovai mėgavosi šiais filmais: „Didysis diktatorius“ (The Great Dictator, 1940 ), „Dainuojantys lietuje“ (Singin In The Rain, 1952), „Ozo šalies burtininkas“ (The Wizard of Oz, 1939), „Aukso karštinė“ (The Gold Rush, 1925), „Modernūs laikai“ (Modern Times, 1936) ir kt. Nesunku pastebėti, jog Charlie Chaplino filmai yra tikrai mėgstami. Šį kartą didžiajame ekrane buvo galima išvysti kitą šio nuostabaus kūrėjo darbą – „Vaikas“ (The Kid, 1921).

Kinas po atviru dangumi Osle Marinos Juralevičiūtės nuotrauka
Kinas po atviru dangumi Osle
Marinos Juralevičiūtės nuotrauka

Renginio organizatoriai pabrėžia, jog stengiasi demonstruoti bet kokio amžiaus grupei tinkamą kiną. Įdomu tai, jog visi filmai yra rodomi naudojant 35 mm juostą. Taip norima perteikti filmo autentiką bei siekiama kuo geresnės kokybės. Seansai pradedami devintą valandą vakaro, kai sutemsta, ir visiškai nepriklausomai nuo oro sąlygų, būtent dėl to reikia tinkamai pasiruošti šiems vakarams – šilti pledai, rūbai, termosai su garuojančia arbata-kava-kakava yra būtinybė, kadangi norvegiškos naktys yra ganėtinai žvarbios (bent jau atvykėliams iš piečiau), taip pat skėtis ar lietpaltis visada turi būti po ranka. Organizatoriai siūlo ateiti anksčiau ir tokiu būdu užsitikrinti vietas arčiau ekrano. Lankytojai šiuo pasiūlymu mielai naudojasi.

Iki šio seanso lankomumo rekordas buvo apie tris tūkstančius žiūrovų, tačiau Ch. Chaplino „Vaikas“ vieną rugpjūčio penktadienio vakarą sukvietė beveik penkis tūkstančius kino mėgėjų. Išties didelis renginys!

Taigi ir aš ten buvau, ant kalniuko po liepa sėdėjau, arbatos turėjau ir šedevrą stebėjau!

Komentarai

Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų, lėmęs potraukį fotografijai – kai tėvas raudonų lempučių šviesoj parodė, kaip „gimsta“ nuotraukos. Dar vienas vaikystės džiaugsmas – animacija, kurią vėliau pakeitė filmai. KINFO apjungia šiuos du mano pomėgius :)