fbpx
Reportažai

Apie M. K. Čiurlionio meilę moteriai ir Tėvynei. Filmo „Laiškai Sofijai“ premjera

Filmai „Laiškai Sofijai“ premjera Jorigės Petružytės nuotrauka
Filmai „Laiškai Sofijai“ premjera
Jorigės Petružytės nuotrauka

Rugpjūčio 27 d. 19 valandą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko lietuviško filmo „Laiškai Sofijai“ premjera. Patį juostos kūrėją britą Robertą Mullaną su Lietuva sieja tik didelis jo susidomėjimas mūsų krašto menininkais, o ypač Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimu, tačiau filmas buvo kuriamas lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis bei jame vaidino tokios lietuvių žvaigždės kaip Marija Korenkaitė, Saulius Balandis, Andrius Beložebskis ir netgi tikrasis dailininko bei kompozitoriaus proanūkis Rokas Zubovas.

Ilgus metus BBC dokumentikos Rytų šalių kūrėjų komandoje dalyvavusiam britui R. Mullanui tai buvo vaidybinio filmo debiutas apie vieno žymiausių Lietuvos menininkų M. K. Čiurlionio meilę moteriai ir gimtajai šaliai, kuris ją išreiškė muzikos kūriniais ir mistiniais paveikslais, jų per trumpą gyvenimą jis paliko daugiau nei po tris šimtus. Tai ne tik asmeninis režisieriaus debiutas, tačiau tai taip pat pirmasis vaidybinis filmas, sukurtas apie šią žymią Lietuvos asmenybę.

Antradienio ryte vykusioje spaudos konferencijoje režisieriaus buvo paklausta, kiek išgalvotų faktų yra jo juostoje. R. Mullanas teigė, jog, visų pirma, filmas nėra dokumentinis, todėl nėra ypač didelių istorinio tikslumo reikalavimų. Taip pat pačiai filmo istorijai yra daugiau nei 100 metų ir režisierius labai abejoja, kad bent vienam iš šiandien dar rašančių žurnalistų ar kritikų yra tiek metų. „Mano intencija buvo parodyti M. K. Čiurlionį kaip dailininką, kaip kompozitorių, kap mylintį žmogų, vyrą. Žinoma, jog kai kurie faktai, žmonės, įvykiai yra išgalvoti“, – kalbėjo britas.

Paklaustas, kaip buvo parinktas dailininko ir kompozitoriaus rolę atlikęs nepatyręs aktorius, režisierius pasakojo, jog prieš pradedant kurti filmą kalbėjosi su R. Zubovu ir samprotavo, kad tokiam vaidmeniui reikalingas ypač puikus pianistas, o M. K. Čiurlionio proanūkis pasakė tokį įkūnyti galėtų tik jis pats. Režisierius suprato, kad tai tiesa, ir vadovaudamasis nuojauta pagrindinį vaidmenį pasiūlė atlikti neprofesionaliam ir nepatyrusiam  R. Zubovui.

Rokas Zubovas ir Marija Korenkaitė Roko Miliaus nuotrauka
Rokas Zubovas ir Marija Korenkaitė
Roko Miliaus nuotrauka

R. Mullanas taip pat apgailestaudamas pasakojo apie menką šio filmo biudžetą ir tai, jog Lietuvos Kultūros ministerija nesuteikė juostos gamybai finansavimo. Režisierius samprotavo, kodėl tai įvyko. „Aš suprantu, jog man, britui, pinigų niekas ir nebūtų davę, tačiau aš kūriau filmą apie vieną iškiliausių Lietuvos menininkų, beveik visa kūrybinė grupė buvo sudaryta iš lietuvių, filmavimas vyko taip pat šioje šalyje, kurioje buvo leidžiami pinigai, o tai buvo naudinga Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, galbūt lietuviai apskritai nesupranta, kokia reikšminga yra M. K. Čiurlionio asmenybė šalies kultūrai. Mane nuvylė toks Kultūros ministerijos abejingumas“, – dalinosi nuoskaudomis R. Mullanas.

Vis dėlto prieš antradienį įvykusią premjerą režisierius džiaugėsi ir dėkojo kūrybinei grupei už kantrybę, o taip pat ir R. Zubovas reiškė padėką visiems, kurie dirbo kartu ir teigė, jog šį filmą sukūrė visų po kruopelę įneštas tikėjimas, viltis, meilė, idėjos – viskas, kad filmas atsirastų: „Kada aš mąstau apie šito filmo prasmę Lietuvos kultūrai, aš labai tikiuosi, kad šitas užsieniečio bandymas praverti duris į mūsų didingą istoriją, kažką galbūt mažumėle užgaus, kažką sujaudins ar sunervins, ir taip išaugs ir mūsų noras parodyti save pasauliui kino ekrane.“

Akimirkos iš spaudos konferencijos ir filmo premjeros: 

Komentarai