Šešių minučių trukmės lėlinės animacijos trumpametražį režisavo Urtė Oettinger ir Johanas Oettingeris. Tai abiejų režisierių ketvirtasis filmas, bet pirmasis bendras režisūrinis darbas. Apie filmo idėją ir kūrybinį procesą kalbiname filmo prodiuserę Agne Adomėnę.
Apie ką yra trumpametražis animacinis filmas „Nuopuolis“?
Filmo idėją inspiravo tradicinis gruziniškas tostas, kuriame pasakojama kalnuose medžiojančio erelio istorija. Alkanam paukščiui nepavyksta sumedžioti grobio ir jis susigundo pasimaitinti dvėseliena. Toks sprendimas prieštarauja erelio prigimčiai ir sukelia fatališkas pasekmes. Taip būtų galima trumpai papasakoti siužetą, tačiau filmo žinutė yra kur kas universalesnė. Šia istorija režisieriai nori priminti, kaip svarbu gyvenime išlikti ištikimiems savo įsitikinimams, pamatinėms vertybėms.
Kalbant apie animaciją visuomet labai svarbu šnekėti ne tik apie tai, kokia yra filmo istorija, bet ir kokie meniniai sprendimai buvo pasitelkti jai papasakoti. Technologiškai filmo gamyba buvo labai sudėtinga ir reikalaujanti daug resursų. Filme naudojama maišyta lėlių animacijos bei skaitmeninės postprodukcijos technika. Režisierių preciziškumas, dėmesys detalėms, išraiškingas lėlių ir scenografijos dizainas bei originalūs studijos „Madstone“ vizualieji efektai padėjo pasiekti aukštos kokybės rezultatą. Vertinant meninius sprendimus, „Nuopuolis“ yra unikalus kūrinys ne tik lietuvių animacijoje.
Kaip susipažinote su režisieriais Urte ir Johanu Oettingeriu?
Su Urte (tuo metu Urtė Budinaitė) esame pažįstamos gal ketverius ar penkerius metus. Susipažinome, kuomet aš pradėjau dirbti su animaciniais projektais, tuo metu bendravau su visais Lietuvoje aktyviai animaciją kuriančiais režisieriais. Su Urte iš karto radome bendrą kalbą, pradėjome bendrus projektus.
Kiek vėliau Urtė susipažino su Johanu, danų stop-motion lėlių animacijos režisieriumi. Johanui labai patiko Urtės filmo idėja, jie nusprendė filmą režisuoti drauge ir kurti jį lėlių animacijos technika. Kai pirmą kartą su režisieriais susitikome pasikalbėti apie projektą, jie jau labai aiškiai žinojo, kokį filmą nori kurti, kaip viskas turi atrodyti. Tai labai asmeniškas autorinis kūrinys.
Kuo yra išskirtinė lėlinė animacija?
Visos animacijos technikos yra savaip įdomios ir patrauklios, visos reikalauja be galo daug laiko bei kruopštaus darbo. Tačiau lėlių animacija, tarsi autoriniai juvelyriniai dirbiniai, reikalauja ypač daug rankų darbo. Nuostabu yra ir tai, kaip lėlių animacijos filmams yra sukuriami miniatiūriniai pasauliai su miniatiūriniais herojais.
Neseniai teko lankytis Estijoje, lėlių animacijos studijoje „NukuFilm“. Tai veikianti, filmus kurianti studija, bet kartu ir muziejus, kuriame eksponuojamos filmų scenografijos, lėlės. Kai žiūri į tuos rankomis sukurtus juvelyrinio detalumo objektus ir supranti, kiek širdies į tai įdėta, pradedi kitaip matyti ir vertinti animacinius filmus. Labai dažnai žiūrovas žiūrėdamas animacinį filmą net neįsivaizduoja, kiek laiko, meilės bei kantrybės reikėjo, kad būtų pasiektas ekrane matomas rezultatas.
Ar sudėtinga kurti animacinius filmus Lietuvoje?
Pats animacijos gamybos procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis daug resursų, tačiau jis ir labai įdomus, kūrybiškumui animacijoje nėra ribų. Mano manymu, animacijos režisieriai turi plačiausią galimybių paletę savo idėjų realizavimui, nes animacijoje viskas įmanoma.
Kalbant apie animacijos situaciją Lietuvoje, kaip vieną pagrindinių problemų išskirčiau kvalifikuotų žmonių trūkumą. Net ne režisierių, bet animatorių bei kitų animacijos gamybos grandžių atstovų, žmonių, kurie galėtų kokybiškai įgyvendinti kūrybinius režisierių sumanymus.
Kiek laiko užtruko filmo sukūrimas nuo idėjos iki įgyvendinimo?
Nuo mano pirmo susitikimo su režisieriais iki premjeros „Kino pavasaryje“ praėjo dveji su puse metų.
Kokių projektų sulauksime ateityje?
Šiuo metu dirbu su dar dviem animaciniais trumpametražiais. Tomo Ramanausko filmas „Po mirties, prieš pragarą“ yra baigiamųjų darbų etape ir kino ekranus turėtų pasiekti dar šį rudenį. Tai 2D animacinis vesternas, pasakojantis neįtikėtiną, tačiau tikrą nevykėlio bandito gyvenimo istoriją.
Kitas filmas taip pat lėlių animacija, režisuojama Birutės Sodeikaitės, ir tai bendros gamybos projektas su Lenkų prodiuserių kompanija „LIKAON“. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, filmą planuojame pradėti filmuoti gegužės mėnesį. Tad kviečiu sekti naujienas, jų tikrai bus.
Artimiausi seansai:
Balandžio 01, Penktadienis, 17:00-18:30, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Balandžio 01, Penktadienis, 20:30-05:35, Forum Cinemas Kaunas, S02, Kaunas
Balandžio 02, Šeštadienis, 20:15-05:20, Pasaka, DS, Vilnius
Kiti animacinio filmo seansai.