fbpx
Kinomaistas.lt archyvas, Pelėsiniai archyvai (Kinomaistas.lt), Rekomenduojame (Kinomaistas.lt), Svarbiausios (Kinomaistas.lt)

Ar įmanoma sukurti 24 valandų kino koliažą iš laikrodžių?

Laikas kine – labai reliatyvi sąvoka. Vieną akimirką herojus mėgaujasi rytine pavasario kava, o po keleto minučių jis jau žingsniuoja snieguotu Niujorko keliu. Labai retai pamatysime filmą, sukurtą realiu laiku, t.y., rodomas veiksmas trunka lygiai tiek, kiek ir pati filmo trukmė. Geriausias pavyzdys – legendinis režisieriaus Fredo Zinnemanno vesternas „High Noon“ (1952), kurio veiksmas apima 85 minutes, lygiai tiek pat, kiek trunka pats filmas. Šį faktą nuolat primena filme tiksintis ir veiksmo pabaigą skaičiuojantis laikrodis. Realaus laiko instrumentą labai plačiai naudoja trileriai, kuriuose herojus turi 24 valandas surasti paslėptą bombą etc. 

Amerikietis menininkas Christianas Marclay nusprendė į laiko suvokimą kine nerti dar giliau ir 2010 metais pristatė 24 valandų video instaliaciją „The Clock“, kuri funkcionuoja kaip… laikrodis. „The Clock“ buvo sumontuotas iš gausybės įvairių laikotarpių filmų ir televizijos serialų kadrų, kuriuose herojai nuolatos žvilgčioja į laikrodį. Pastarojo parodymai atitinka realų filmo rodymo laiką. Jei jūs į „The Clock“ peržiūrą ateinate 10 valandą ryte, instaliacijoje matysite filmų scenas, kurių herojų laikrodžiai rodo būtent tą laiką.

Christianas Marclay prie „The Clock“ medžiagos kartu su komanda dirbo apie trejus metus, 2011 metais šis darbas buvo pristatytas Venecijos bienalėje ir laimėjo Auksinio liūto apdovanojimą. Iš viso menininkas rinkai pristatė šešias „The Clock“ kopijas, kurios buvo milžinišku greičiu išpirktos garsiausių pasaulio muziejų.

„Pats geriausias laiko švaistymas“, – taip šį meno kūrinį apibūdina ne vienas. Ir tai tiesa. Stebėdami „The Clock“ mes suvokiame kiekvienos minutės tėkmę ir savotiškai pykstame ant savęs, kad laiką praleidžiame ne nuveikdami kažką naudingo, o stebėdami… laiką.

Pats menininkas savo instaliaciją apibūdina kaip Memento mori (Lot., atsimink, kad mirsi) – priešprieša kino siekiamybei leisti žmonėms užsimiršti sunkią kasdienybę. Ne veltui filme gausu amžinybės temas – laiką ir mirtį – iliustruojančių intarpų (saulėlydžiai, vystančios gėlės, smilkstančios cigaretės, žvakės) ar skirtingų laikotarpių filmų kadrų, kuriose matyti, kaip per laiką pasensta aktoriai.

Jei lankysitės JAV ar Kanadoje, mačiau, kad „The Clock“ yra rodomas kai kuriuose modernaus meno muziejuose. Nepraleiskite progos iššvaistyti keletą minučių/valandų savo gyvenimo.

Komentarai