Artėja susikertančių medijų konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Cross Media Zen 2016“. Pokalbis su Eva Brazdžionyte

Su Eva Brazdžionyte, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramės vadove – koordinatore, susitinkame Lietuvos kino centre (LKC) ir prašnekame dvi valandas! Apie ką? Ji pradeda nuo to, ką veikia „Kūrybiška Europa“ MEDIA biuras, pristato kitą savaitę vyksiančią susikertančių medijų konferenciją ir kūrybines dirbtuves „Cross Media Zen“ ir pasidalina svajonėmis apie sėkmingą susikertančių medijų projektą Lietuvoje.

Eva, gal galite plačiau papasakoti apie „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyrių?  Ką be „Cross Media Zen“ organizavimo jūs veikiate?

Mūsų biuras atstovauja „Kūrybiškos Europos“ programą, kuri sudaryta iš Europos Sąjungos finansavimo schemų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui. MEDIA skyrius atstovauja audiovizualinio sektoriaus sritį. Minėtų finansavimo schemų yra 14-ka – nuo vaizdo žaidimų ir filmų kūrimo ir platinimo iki kino festivalių ir kitų renginių rėmimo. Biuras Lietuvoje skleidžia informaciją apie šias schemas, kad suinteresuotos įmonės žinotų apie galimybes ir galėtų pasinaudoti teikiama parama. Įmones mes konsultuojame iki tol, kol yra pateikiama paraiška – padedame ją užpildyti ir teikiame rekomendacijas.

Pavyzdžiui, teikiant paraišką reikia prisegti scenarijų. Kyla keblus klausimas – koks turi būti scenarijus, kiek išplėtotas jis turi būti? Programa „Kūrybiška Europa“ remia daug įvairių iniciatyvų – mokymų, patekimo į rinką veiklų (mugių) ir kitų. Todėl iki paraiškos pateikimo kompetencijas galima kelti šiuose renginiuose pasinaudojus galimybėmis gauti stipendiją.

Taip pat mes skleidžiame informaciją apie tai, ką yra parėmusi ši programa, nepaisant to, ar tai vyksta Lietuvoje ar už jos ribų. Kadangi vis daugiau veiklų yra prieinamos internetu, todėl tampa nebesvarbu, kur žmonės yra fiziškai. Jie gali naudotis paremtomis iniciatyvomis, teikiama informacija ir kita pagalba.

Be visa to, biuras organizuoja renginius, kurių tikslas yra informuoti ir kelti nacionalinio audiovizualinio sektoriaus atstovų kompetencijas.

Žinau, kad bendradarbiaujate su kino festivaliais. Su kuriais? Kaip šis bendradarbiavimas vyksta?

Bendradarbiaujame su įvairiais Lietuvoje vykstančiais renginiais. Dažniausiai tai yra kino festivaliai, kurie nori stiprinti ne tik rodomo kino programą, bet ir dirbti su vietos industrijos atstovais. Esame partneriai su „Kino pavasario“ industrijos renginiu „Meeting Point Vilnius“, „Scanorama“, „Nepatogiu kinu“, Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu ir daugeliu kitų. Jei jaučiame poreikį iš industrijos ir jie sutampa su programos prioritetais, tuomet visuomet organizuojame reikmes atitinkančias veiklas.

Pereikime prie kitą savaitę prasidėsiančio renginio „Cross Media Zen“. Kuo šiųmetė programa skiriasi nuo praėjusių metų?

Praėjusiais metais tiems, kurie registravosi su savo projektais, vyko tik mokymai, konferencijos nebuvo.  Priežastis ta, jog bendradarbiavome su konferencija „What‘s Next?“, kurioje pranešimus skaitė mūsų mokymų lektoriai. Šiais metais norėjome konferenciją organizuoti atskirai ir nepriklausomai.

Taip pat rekomenduojame

Siaubo filmai. Top 7

 Gal galėtumėte trumpai pristatyti konferencijos pranešėjus ir apie ką jie kalbės?

Šiemet mums pavyko surinkti solidžią pranešėjų sudėtį. Pirmąjį pranešimą ISM vadybos ir ekonomikos universitete apie mąstymo modeliavimą projektų valdyme skaitys šio universiteto Inobazės, ISM „Executive School“vadovas Ugnius Savickas. Jis gilinasi į design thinking 5-ių etapų metodiką, kuri vertinga siekiant dirbti su susikertančių medijų projektais. Jo pranešimas padės suprasti, kaip dirbti komandoje, kurioje yra žmonės, turintys skirtingas patirtis, kaip susikalbėti su auditorija ir kaip testuoti projektą, kad jį išleidus, jis veiktų.

Amerikos prodiuserių gildijos („PGA“) naujųjų medijų tarybos viceprezidentas Johnas Heisenas pakalbės apie tai, kas šiuo metu vyksta audiovizualinėje rinkoje: kokie vykdomi auditorijų tyrimai, kokiomis medijomis jos naudojasi, kokie renginiai, platformos auditorijai yra priimtinesni. Trejetą metų dirbęs prodiuseriu Amerikos akademijos apdovanojimuose arba, kitaip tariant, „Oskaruose“, J. Heisenas dirbo ir Europoje, kur pataria čia plėtojamiems projektams. Taigi jis žino ir apie tai, kas vyksta už JAV ribų.

Taip pat jis papasakos apie JAV įprastą poziciją, kuri vadinama showrunner. Ši pozicija atsakinga už visą renginio eigą turinio prasme: koncepcijos sukūrimą, pardavimą finansuotojui (transliuotojui, rodytojui) ir kitus etapus iki tol, kol idėja galutinai įgyvendinama.

Kita lektorė, Alison Norrington, priklauso „BAFTA Guru“, Didžiosios Britanijos apdovanojimų „BAFTA“ profesionalų asociacijai, kuriai taip pat priklauso Cate Blanchet, Quentinas Tarantino, Kate Winslet ir kiti asmenys, kurie buvo įvertinti „BAFTA“ apdovanojimais. Ne vienerius metus ši lektorė buvo „TEDxTransmedia“ pranešėja. Be to, ji yra dirbusi su tokiomis televizijomis kaip „SundanceTV“, „Walt Disney Imagineering“ ir „FOX International“, žymiais prekių ženklais kaip „McCann“ ar „Coca Cola“.

Ką veikia Marion Guth ir Stéphane Hueber-Blies, kurie kalbės apie virtualią realybę? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių?

Liuksemburgo kompanija „a_BAHN“ sukūrė susikertančių medijų projektą „Soundhunters“, kad žmonės visame pasaulyje savo mobiliaisiais įrenginiais galėtų įrašinėti įvairiausius garsus nuo miesto iki gamtos ir įkelti juos į platformą. Muzikantai taip pat gali įkelti įvairią muziką. Vėliau iš tų garsų gali būti kuriama muzika ir plačiai panaudojama muzikantų albumuose ar, pavyzdžiui, vizualiniame sektoriuje, tarkime, kine. Su šiuo projektu dabar toliau dirba Prancūzijos ir Vokietijos transliuotojai, kurie pasižymi itin kokybišku turiniu.

Kitas susikertančių medijų projektas, prie kurio „a_BAHN“ prisijungė kaip mažieji prodiuseriai, yra apie Z kartą (gimę po 2003-ųjų – aut. past.) ir vadinasi „Generation What“. Jis susideda iš internetinių apklausų su šios kartos atstovais, kurių metu patys jaunuoliai atsako į klausimus, paremtus nusistovėjusiomis klišėmis apie Z kartą. Pagal šios tarptautinės apklausos, kurioje gali dalyvauti jaunuoliai iš skirtingų šalių, duomenis atitinkamai bus kuriamas tolimesnis turinys.

Liuksemburgo kompanijos „a_BAHN“ susikertančių medijų projektas „Soundhunters“:

Kam skirtas renginys?

Konferencija aktuali platintojams, reklamos industrijos atstovams, transliuotojams. Taip pat žaidimų kūrėjams, nes jie nori bendradarbiauti su kinu, kurti kitokio pobūdžio turinį ir, nepaisant itin geros žaidimų grafikos, nori gebėti perteikti įdomesnį ir kokybiškesnį turinį. Taigi suinteresuota auditorija gana plati.

Kurie iš šių metų pranešimų yra aktualiausi kino industrijai?

Visi pranešimai kino industrijos dalyviams yra aktualūs ir naudingi. Kiekvienas iš pranešėjų vienaip ar kitaip palies šią industriją, kadangi mūsų kaip biuro auditorija yra audiovizualinio ir naratyvinio turinio kūrėjai, todėl kiekvienais metais sudarinėdami „Cross Media Zen“ programą mes galvojame, ką naujo renginyje jiems norime pasakyti arba parodyti.

Lietuvoje gana sėkmingai kuriama kuriama dokumentika, ji vertinama Europoje, todėl pasikvietėme Sandrą Gaudenzi iš Jungtinės Karalystės, kuri specializuojasi interaktyvios dokumentikos srityje. Savo karjerą ji pradėjo kaip televizijos prodiusertė, o po to kaip akademikė pradėjo tyrinėti tai, ką ji vadina factual narratives ir virtualia realybę. Prieš dvejus metus S. Gaudenzi sukūrė mokymų programą, kuri yra remiama iš „Kūrybiškos Europos“ paprogramės MEDIA. Ši programa įdomi tuo, kad yra trys mokymų sesijos, į kurias yra kviečiami ne tik kino industrijos atstovai, bet ir dizaineriai, programuotojai ir kiti. Šiose mišriose komandose mokymų metu kuriami projektai nuo maketuojamo turinio pradžios iki to, kai jis yra programuojamas. Tai daroma tam, kad kūrėjai pajustų, kaip viskas yra susiję, kad suprastų projektų specifiką ir kad kūrybinis procesas ateityje būtų lengvesnis.

Kuo įdomios dirbtuvės?

Birželio 28 dieną, ryte, A. Norrington ir J. Heinsen susitiks pasikalbėti su atrinktais dalyviais, kaip interaktyvūs projektai turėtų būti pristatomi. Po to S. Gaudenzi ves trijų valandų dirbtuves dalyviams, kurie registravosi su interaktyviais projektais, dirbtuvių metu jie bus suskirstyti į komandas, kad susimaišytų ir galėtų pabendrauti. Dirbtuvių esmė – įsisavinti į vartotoją orientuoto dizaino pritaikymo metodą, kurį dalyviai galės pritaikyti savo asmeniniuose projektuose ateityje.

O kas vyks po dirbtuvių?

Po jų vyks individualūs susitikimai su lektoriais, kurie konsultuos dalyvius apie jų vystomus projektus – kokie turėtų būti tolesni žingsniai, įvardins projektų stiprybes ir silpnybes ir atsakys į kitus klausimus.

Kadangi matome, jog beveik visi užsiregistravę dalyviai dalyvaus ir konferencijoje, ir dirbtuvėse, todėl po pirmos pažinties dienos su lektoriais, jie galės suprasti, kuris iš jų kitą dieną jiems būtų naudingas ir galėtų patarti.

Ar jaučiate šios konferencijos ir dirbtuvių poveikį? Gal kaip nors sekate, fiksuojate, pavyzdžiui, užsimezgančių naudingų kontaktų skaičių ar kitus pokyčius?

Taip, be abejo, siekiame. Tik, galbūt, nėra vientisos strategijos, kaip tai daroma, bet stebimi tie projektai, kurie dalyvavo mokymuose. Dar nėra nei vieno 100 proc. įgyvendinto, kai kurie vystymo, kai kurie filmavimo stadijose. Yra ne vienas mokymų vadovas, kuris palaiko ryšius su dalyviais, jie susitinka kitose mugėse, festivaliuose. Taigi ryšys nenutrūksta. Projektai yra toliau vystomi, kadangi jie yra sudėtingi savo struktūra. Galbūt sunkumas yra tas, jog Lietuvoje mes dar neturime išgarsėjusios sėkmės istorijos. Priešingai nei, tarkime, estai, kurie turėjo sėkmingai įgyvendintą projektą.

Koks tai projektas?

Tai estų kompanijos projektas „Nullpunkt“, kuris rėmėsi knyga, vėliau buvo sukurtas serialas, filmas, vaizdo žaidimas, platforma ir t.t. Visa tai įgyvendinti jiems pavyko gana sėkmingai.

Lietuvos kino centras (LKC) nuo 2014 metų turi specialią interaktyvių projektų, susijusių su kino filmais, paramos schemą. Turime paramos būdą ir turime paremtų projektų, kurie yra įvairiose stadijose, todėl man atrodo, kad labai greitai ir mes išgirsime sėkmės istoriją.

Projektą „Nullpunkt“ pristatantis anonsas: 

Ar tai, kad dar neturime sėkmingo projekto pavyzdžio, yra vienintelė priežastis, kodėl neturime susikertančių medijų projektų? Galbūt trūksta finansavimo?

Yra puokštė įvairių niuansų. Galbūt ir finansavimas yra nepakankamas, nors nesu girdėjusi nei vienos šalies, kuri sakytų: „Turime pakankamai pinigų, ačiū.“ Visiems jų trūksta. Apsunkina ir pati specifika, kad tai yra mišrūs ir sudėtingai valdomi projektai, reikalaujantys patirties, o jos ne visada yra arba turimos ne tos kompetencijos.

Akademiniame lygmenyje visko išmokti sunku, nes tai yra be perstojo besikeičianti rinka. Nuo projekto vystymo pradžios (dažniausiai kino filmo kūrimas užtrunka daugiau nei metus) rinka gali pasikeisti, joje gali atsirasti naujų žaidėjų ir naujų platformų. Tai gali viską sujaukti. Labai svarbia tampa auditorija – ar ją tikrai pasieksime, kaip ji tą turinį žiūrės, vartos ir kaip įsitrauks. Dėl to norisi įterpti tokius terminus kaip „interaktyvios medijos“ ir „interaktyvus turinys“, nes pati industrija diktuoja įvairias tendencijas ir sąlygas. Kaip kas randa ar neranda laiko nueiti į kino teatrą, kaip kas naudoja mobiliuosius įrenginius ir kokiems poreikiams tenkinti ir t.t. Visos šios tendencijos turi įtakos projektų įgyvendinimui. Reikia būti labai pasikausčius, kad startuotum sėkmingai. Dėl to mes organizuojame mokymus, kuriuose saugiomis sąlygomis projektus galima testuoti, pitchinti ir išgirsti auditorijos reakciją.

Kaip manote, kokios perspektyvos Lietuvos televizijoms įsitraukti ir pradėti vystyti susikertančių medijų projektus?

Sunku pasakyti, teorija nuo praktikos atsiskiria, ir viena yra kalbos, o visai kita – darbai. Kiek esu girdėjusi vadovų pasisakymus, tai, be abejo, jiems yra įdomu naujas turinys, ir aš tikiu, kad pati industrija gali bandyti tokį turinį siūlyti. Be abejo, galbūt televizijos apsidrausdamos perka kitų šalių atrastus ir sugalvotus scenarijus ir juos pritaiko nacionaliniu lygiu. Toks yra saugesnis ir greitesnis atidirbtas modelis, kuris garantuos auditoriją ir jos įsitraukimą, bet jaučiu, kad kai kurios televizijos siekia daugiau interakcijų su savo žiūrovais.

Man pačiai daugiau tenka stebėti nacionalinį transliuotoją „LRT“. Jie yra sukūrę kelias programėles išmaniesiems įrenginiams. Per vieną iš jų, prisijungus prie tinklo „Live it“, galima žiūrėti tiesiogines transliacijas ir pačiam pasukti kamerą norima kryptimi. Taigi šiek tiek vyksta.

Kas artimiausiu metu gali paskatinti pokyčius?

Didelės įtakos turės Europos Komisijos (EK) nurodymai apie bendrą skaitmeninę rinką, t. y. reikalavimai turinio prieinamumui užtikrinti, bet kurie dar turi išspręsti daugybę niuansų: nuo autorių teisių iki techninių detalių, kad nesugriūtų  visas nusistovėjęs finansavimo modelis.

Artimiausias reikalavimas iš EK, kuris, ko gero, bus įvestas, jog interneto televizija teikiama interneto ryšiu būtų prieinama vartotojams, kurie keliauja kitose šalyse. Tai turės įtakos visai industrijai.

Tarptautinė konferenciją ir kūrybinės dirbtuvės „Cross Media Zen“ vyks birželio 27–28 dienomis Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Detali renginio programa čia.

Dalyvavimas nemokamas. Renginys vyks anglų kalba. Būtina išankstinė registracija.