Gruodžio 3-ąją Lietuvos kinus pasieks romantinė režisieriaus Martin Bourboulon drama „Eifelis“ (angl. „Eiffel“, 2021). Filmas nušvies inžinieriaus Gustavo Eifelio karjeros vingius ir atskleis kvapą gniaužiančią meilės istoriją, įkvėpusią jį sukurti architektūros šedevru vadinamą Eifelio bokštą, šiandien laikomą ne tik Paryžiaus, tačiau ir visos Prancūzijos simboliu. Ruošiantis premjerai pristatome keletą įdomiausių ir menkai žinomų faktų apie garsųjį statinį, vadinamą bene lankomiausiu turistiniu objektu pasaulyje.
- Gustavas Eifelis iš pradžių neketino imtis šio projekto. 1889-aisiais, ruošiantis Pasaulinei parodai, jo inžinierių komanda siūlė imtis arkos, pasitinkančios įeinančius parodos dalyvius, statybos darbų, tačiau G. Eifelis aktyviai tam priešinosi. Architektas jau netrukus kardinaliai pakeitė nuomonę ir arkos idėją pavertė 300 m aukščio bokštu miesto centre. Apimtas šio projekto idėjos ir siekdamas laiku pabaigti jį, vyras net užstatė visą savo turtą.
- Bordo regione statydamas Šv. Jono tiltą tuo metu 28-erių pradedantysis architektas G. Eifelis įsimylėjo 18-metę Adrienne Bourgès, kurią dar sykį sutiko prieš prasidedant Eifelio bokšto statyboms. Kalbama, kad A formos bokštas – Gustavo meilės Adrianai simbolis.
- Bokštą sudaro 18 038 dalys, kurias tarpusavyje jungia daugiau kaip 2,5 mln. tvirtinimo elementų. Eifelio bokštas sveria apie 7 300 tonų.
- Nepaisant sudėtingų statybos darbų ir kelių šimtų darbininkų, dirbusių ties šiuo projektu, statant Eifelio bokštą nežuvo nei vienas žmogus. Tai – ypač retas reiškinys, statant tokio dydžio konstrukcijas.
- Architektas G. Eifelis statinį vadino tiesiog „300 m bokštu“, kadangi prasidėjus statyboms ir net 40 metų po jų šis bokštas buvo aukščiausiu pasaulio statiniu, neturinčiu oficialaus pavadinimo. Bokštą Eifeliu ėmė vadinti liaudis, ilgainiui šis pavadinimas tapo oficialiu.
- Statyboms dar neprasidėjus projektą užplūdo vėliau tik augusi kritikos lavina. 300 garsiausių Prancūzijos menininkų Paryžiaus merui įteikė raštą, kuriame bokštą įvardija „siaubingu ir beprasmiu“. Jų tarpe – rašytojai Guy de Maupassant ir Alexandre Dumas sūnus Alexandre Dumas. Baigus bokšto statybas miestiečiai taip pat reikalavo jį demontuoti, tvirtindami, jog bokštas bjauroja miesto vaizdą. Per du dešimtmečius jų nuomonė kardinaliai pasikeitė, tad iš pradžių planuotas demontavimas taip ir neįvyko.
- Saugant bokštą nuo rūdžių kartą per 7 metus jis yra perdažomas. Tam kaskart reikia apie 60 tonų dažų.
- Eifelio bokštas dažomas unikalia spalva, išgaunama sumaišius tris rudų atspalvių dažus. Šios spalvos dažai turi patentuotą pavadinimą „Eifelio ruda“.
- Kasmet Eifelio bokštą aplanko apie 6-7 mln. turistų. Per visą bokšto egzistavimo laiką jį aplankė apie 250 mln. planetos gyventojų, tad jis vadinamas labiausiai turistų lankomu mokamu objektu pasaulyje.
Gruodžio 3-ąją kinuose pradedama rodyti romantinė drama „Eifelis“ žiūrovą nukelia į XIX. a. Paryžių. Perspektyvus inžinierius Gustavas Eifelis (akt. Romain Duris) svajoja sukurti metro – požeminį ateities keliu vadinamą išradimą. Visus vyro planus aukštyn kojomis apverčia netikėtas susitikimas su Adrijana (akt. Emma Mackey) – moterimi iš praeities. Prisiminimai apie svaiginantį judviejų romaną įkvepia jį sukurti architektūrinį šedevrą – Eifelio bokštą, ilgainiui tapsiantį meilės monumentu ir Paryžiaus miesto simboliu.
Martin Bourboulon romantinė drama „Eifelis“ prisiviliojo serialo „Sex Education“ žvaigždę Emma Mackey ir prancūzų kino pažibą Romain Duris, kino ekrane spinduliuojančius meilę, įkvepiančią žygdarbiams.